Mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti kuriamą teorinį modelį, kuris apibūdintų pagrindinius mokyklų tobulinimo pasitelkus skaitmenines technologijas elementus ir leistų atskleisti mokyklų skirtumus bei nustatyti jų geriausią praktiką ir iššūkius. Modelis projektuojamas tokių teorijų, kaip, pvz., mokyklos tobulinimo, edukacinių inovacijų, besimokančios mokyklos, pagrindu, integruojant naujausias skaitmeninių technologijų vaidmens edukacijoje ir mokyklos vadyboje teorijas. Modelio pagrindą sudaro šeši pagrindiniai elementai, apibūdinantys inovatyvią skaitmeninę mokyklą: mokyklos vizija, lyderystė, mokymo(si) procesas, besimokanti bendruomenė, veiklos kokybės užtikrinimas, skaitmeniniai ištekliai. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymo galimybėms, atsakant į klausimą, kaip jos prisideda tobulinant pedagoginę ir vadybinę praktiką. Sukurtas inovatyvios skaitmeninės mokyklos teorinis modelis bus tolesnio tyrimo pagrindas, leisiantis mokykloms apmąstyti, suprasti ir tobulinti savo praktikas, siekiant pasitelkus skaitmenines technologijas siekti tvarių pedagoginių ir vadybinių pokyčių.
2021 metais paminėjome Klaipėdos universiteto 30-metį. Universitetui
30 metų – dar tik vaikystė, aktyviausias naujų patirčių ir grūdinimosi laikas, kliūčių ruožas, kupinas ieškojimų ir pasiekimų. Šiandien paminėjome ir profesorės habil. dr. Audronės Kaukienės 80-metį. Tai tinkama proga ne tik ją pagerbti, bet ir pažvelgti į save kaip universiteto bendruomenę. Tai proga kiekvienam iš mūsų įvertinti save patį, kaip jos narį, iš laiko perspektyvos ir matavimu tų žmonių, kurie savo asmeninėmis pastangomis ir talentu subrandino ir įgyvendino universiteto idėją. Atrinkti įdomiausius faktus ir rasti tinkamą stilių kalbant apie Audronę Kaukienę nėra lengva. Pasakoti apie neeilinę asmenybę šabloninėmis frazėmis, kurių ji pati nemėgo, būtų nepagarba. Šių eilučių autorė yra pirmoji profesorės doktorantė (tais laikais buvo vartojamas toks keistas žodis – „aspirantė“), viena iš jos sukurto ir puoselėto folkloro ansamblio „Vorusnė“ dalyvių. Todėl šis kiek subjektyvus pasakojimas ne tik primins Audronės Kaukienės biografiją ir jos indėlį į Lietuvos mokslą, bet ir papildys detalėmis, liudijančiomis paprastą tiesą, kad mokslininkai yra žmonės.
,,Folklorinių ansamblių kūrimasis, veikla ir mažlietuviškos tapatybės gaivinimas Klaipėdoje labai glaudžiai susijęs su 1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos fakulteto, kuris 1975 m. tapo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais, įsteigimu. Klaipėdos fakultetuose folkloro pirmeivė, mokiusi lietuvių filologijos ir muzikos, vėliau lietuvių filologijos ir režisūros studentus, buvo kalbininkė Audronė Jakulienė-Kaukienė“ (L. Petrošienė. Lietuvininkų dainavimo tradicija XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Tautosakos darbai, 61, 105).