Klaipėdos universitetas

There is the one of the biggest problem in the world- not sustainable development of countries, regions. The governments of different countries were trying to solve economical differences between some countries and regions only using economic measures in last century. It should be noted that economic development orientations and concepts cannot satisfy the humanity’s needs and they have only a limited application spectrum in environmental protection studies. The situation supposes the necessity to propose new approaches and to define the essence of economic theory, its potential role and tasks, in solving issues related to critical human existence and civilization survival in the future. Sustainable development is based on three dimensions: economic development, social development, and environmental protection. But still there are big scientific problem – how to change mentality of people through the world? How to find measures that would be understandable for everybody? How to change people thinking to use less? How to explain for managers of organizations, that to be sustainable – to be successful? These and other questions were analyzed in this article. The aim of this paper is to describe benefit of sustainable development in organizations. Object of research – sustainable organizations. The tasks of the article: to analyze the concepts of sustainable development in organizational level; to analyze concept of sustainable organization and to show benefit for organizations to sustainable. Used methods are- the analysis of scientific articles, comparison, and observation.

Šiame straipsnyje analizuojamaorganizacinės kultūra, jos svarba ir vertinimo metodai. Ištirti organizacinękultūrą svarbu dėl daugelio priežasčių: tai skatina darbuotojų lojalumą,apibrėžia organizacijos tikslus ir padeda užtikrinti sėkmingą jos veiklą. Šiamedarbe pateikiama įvairių mokslininkų organizacinės kultūros tyrimo priemoniųanalizė ir metodai, organizacinės kultūros elementų analizė, kuri atskleidžia,iš ko susideda organizacinė kultūra ir į ką reikėtų orientuotis parenkanttyrimo metodus. Aprašomi organizacinės kultūros tyrimo duomenų rinkimo būdai.Straipsnyje pateikiamas sukurtas organizacinės kultūros vertinimo metodo modelis,tinkantis objektyviai ištirti didelės organizacijos organizacinę kultūrą.

Nowadays, in times of socio-economic and especially information technology development, the issue of human relations becomes more and more important. The aim of the article was to analyse the role of social media in shaping relations between universities and students. Given that aim the authors carried out research where in the framework of international cooperation prepared a research tool and conducted pilot studies. Students of selected universities, including Polish and Lithuanian ones, were a target group of the study. The conducted research clearly indicated the dominant role of Facebook as a communication portal used by students within universities. It appeared to be the most recognised primary tool for both rapid information flow and relationship building. The findings may be of interest to universities and public institutions or private actors, and, in particular, to social network operators.

Emigracijos procesai, vykstantys Lietuvoje, vis dar kelia nerimą dėl didėjančio masto, todėl svarbi tiek mokslinė, tiek praktinėproblema ir siekiamybė ištirti emigracijos priežastis bei įvertinti galimas pasekmes šaliai. Straipsnyje analizuojamos emigracijosLietuvoje priežastys ir padariniai. Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių respondentų atsakymai patvirtino nuomonę, kad išvykstamadažniausia dėl ekonominių priežasčių, deja, kvalifikuoti darbuotojai dažniau išvyksta siekdami didesnių saviraiškos, karjeros galimybių.Padariniai: pablogėjusi demografinė situacija, mažėjantis gimstamumas, silpstanti atsakomybė už artimus žmones, į biudžetąnesurenkami pinigai.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Straipsnyje nagrinėjamas organizacijų bendradarbiavimas pasienio regionuose, pristatomi Klaipėdos regiono organizacijų apklausos dėl bendradarbiavimo su Latvijos organizacijomis rezultatai. Nustatyta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, tačiau yra nemažai organizacijų, kurios tokiu bendradarbiavimu suinteresuotos. Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo bendradarbiavimą plėtoti, nustatyta, kad užsienio kalba tokia kliūtimi negali būti laikoma, nes jos nemokėjimas sukelia problemų tik mažai daliai regiono organizacijų. Kaip didžiausią kliūtį galima įvardyti informacijos apie galimybes plėtoti verslą ir bendradarbiauti su Latvijos organizacijomis trūkumą. Siekiant šias kliūtis pašalinti, siūloma daugiau dėmesio skirti informacijos apie bendradarbiavimo galimybes regione sklaidai.

Straipsnyje analizuojama muziejų paskirtis ir jų veiklos kismas keičiantis visuomenei. Muziejai turėtų ne tik atlikti kaupiamąją, šviečiamąją, bet ir auklėjamąją funkcijas, siekdami pritraukti išrankius (ypač jaunesnio amžiaus) lankytojus, todėl svarbu paslaugas modernizuoti. Pritaikius stebėjimo metodą, aplankyti 22 muziejai Lietuvoje ir Latvijoje. Taikant teorijoje išskirtus paslaugų modernizavimo kriterijus muziejuose nustatyta, kad vis dar daugelio jų lankymo laikas nepatrauklus, pasigendama paslaugų žmonėms su negalia, trūksta įtraukimo į muziejinę veiklą, elementarių paslaugų, kaip kavinių, parduotuvių, kur lankytojai galėtų nusipirkti replikas, eksponatų suvenyrų kopijas.

Straipsnyje iš metodologinių pozicijų aptariami paskaitų, vykdomų auditorijose, ir nuotolinių paskaitų teigiami bei neigiami aspektai. Aptariamos vadybos nuotolinių studijų galimybės, kuo šios studijos skirias nuo kontaktinių studijų. Pateikiamos autorių diskusinės nuostatos dėl nuotolinių studijų. Konstatuojama, kad pasaulyje, visuomenėje vykstant esminiams pokyčiams, būtina keistis ir universitetams.