Klaipėdos universitetas

The article gives the description of spells pronounced during gathering the first berries that are based on wide range of field ethnographic data. The spells are classified according to their magic markers. The main features of using spells towards forest and domestic fruit, berries, vegetables, mushrooms, herbs etc. The usage of first fruit is investigated considering their regional and local features. The text reveals field data that show the major issues of this article. The main provisions of the article are illustrated with the materials collected in the course of ethnographical expeditions.

Nėra tiksliai žinoma, kiek iš sėkmingai daktaro disertacijas apsigynusių jaunųjų mokslininkų ryžtasi disertacijų pagrindu publikuoti ir monografijas. O galėtų būti žinoma. Ir net reikėtų skatinti, kad mokslo darbai būtų publikuoti, nes disertacija, kaip žinome, dar toli gražu ne monografija. Disertacijos gynimo metu oponentai ir gynimo komiteto nariai išsako nemažai pastabų, patarimų, pasiūlymų, tad monografijos autorius gali (ir privalėtų) į jas atsižvelgti. Kita priežastis – disertacijoje dėl ribojamos jos apimties panaudojama toli gražu ne visa surinkta, sukaupta medžiaga, aprėpiamos ne visos su tiriamuoju objektu susijusios problemos, netelpa vertingos, originalios iliustracijos ir t. t. Kitaip tariant, disertacija – geriausiu atveju – tik pusiaukelė link monografijos. Loreta Martynėnaitė, 2013 m. sėkmingai apgynusi humanitarinių mokslų (etnologija) daktaro disertaciją tema „Kraštovaizdžio konstravimas: gėlių darželiai Lietuvoje XX a. – XXI a. pradžioje“ pusiaukelėje nesustojo ir, intensyviai padirbėjusi dar pusantrų metų, publikavo monografiją

Dalios Dilytės monografija užpildė net dvi lietuvių literatūros istorijos moksle iki šiol žiojėjusias spragas: pateikė lietuvių kalba gana išsamų veikalą apie pasakėčios žanro ištakas antikoje, jo raidą ir plėtotę Vakarų Europos literatūrose nuo viduramžių iki Švietimo epochos pabaigos; ir pirmoji – neįtikėtina, pradėjus švęsti 300-ąsias poeto gimimo metines, bet tiesa! – ėmėsi nuosekliai ir išsamiai analizuoti Kristijono Donelaičio pasakėčias. Kad ir viena, ir kita lietuvių kultūrai buvo labai reikalinga, esu tikra, niekas nesiimtų ginčytis.

2016 m. kovo 31 – balandžio 1 d. teko dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Objektyvumas etikoje“ (Objectivity in Ethics), kurią surengė Utrechto universiteto (Nyderlandai) Filosofijos ir religijos studijų katedra. Mokslinio komiteto vadovas, Utrechto universiteto filosofijos garbės profesorius dr. Herman Phillipse, pradėdamas renginį, pristatė esmingiausius aspektus ir problemas, kurios turėjo būti aptartos konferencijoje. Profesoriaus nuomone, dauguma iš mūsų sutinka, kad moralinės normos ir imperatyvai yra objektyvesni už estetinius vertinimus arba skonio taisykles. Nors kasdieniai moraliniai sprendimai vertinami kaip objektyvūs ir nepriklausomi nuo kieno nors asmeninių troškimų ir polinkių, tačiau filosofai nesutaria beveik dėl visų etikos objektyvumo aspektų. Rimta problema H. Phillipse įvardijo moralinių ypatybių nepritaikomumą mokslu grindžiamai žmogaus pasaulėžiūrai. Todėl, akcentavo profesorius, konferencijos tikslas – ištyrinėti filosofinių požiūrių dėl moralės objektyvumo įvairovę ir įvertinti šių požiūrių pagrįstumą. Objektyvumo klausimas moralės paradigmoje yra itin aktualus dėl individo sąmonės struktūros sudėtingumo ir nevienodų jį supančios aplinkos percepcijos galimybių.

Шутова М. О. Етнокультурні стереотипні портрети англійців і українців (когнітивно-ономасіологічна реконструкція фразеоформул) / Марія Олександрівна Шутова: [монографія]. – К.: Видавничий центр КНЛУ, 2016. – 293 с. – ISBN 978-966-638-312-2

Šio tyrimo objektas yra „dvasinių klajonių“ koncepto meninė išraiška XX a. pradžios poezijoje.