2021 metais paminėjome Klaipėdos universiteto 30-metį. Universitetui
30 metų – dar tik vaikystė, aktyviausias naujų patirčių ir grūdinimosi laikas, kliūčių ruožas, kupinas ieškojimų ir pasiekimų. Šiandien paminėjome ir profesorės habil. dr. Audronės Kaukienės 80-metį. Tai tinkama proga ne tik ją pagerbti, bet ir pažvelgti į save kaip universiteto bendruomenę. Tai proga kiekvienam iš mūsų įvertinti save patį, kaip jos narį, iš laiko perspektyvos ir matavimu tų žmonių, kurie savo asmeninėmis pastangomis ir talentu subrandino ir įgyvendino universiteto idėją. Atrinkti įdomiausius faktus ir rasti tinkamą stilių kalbant apie Audronę Kaukienę nėra lengva. Pasakoti apie neeilinę asmenybę šabloninėmis frazėmis, kurių ji pati nemėgo, būtų nepagarba. Šių eilučių autorė yra pirmoji profesorės doktorantė (tais laikais buvo vartojamas toks keistas žodis – „aspirantė“), viena iš jos sukurto ir puoselėto folkloro ansamblio „Vorusnė“ dalyvių. Todėl šis kiek subjektyvus pasakojimas ne tik primins Audronės Kaukienės biografiją ir jos indėlį į Lietuvos mokslą, bet ir papildys detalėmis, liudijančiomis paprastą tiesą, kad mokslininkai yra žmonės.
Mokytojo dienos išvakarėse Klaipėda ir visa Lietuva, ypač jos mokslo ir kultūros bendruomenė, liūdi profesorės, habilituotos mokslų daktarės, baltistės ir etninės kultūros puoselėtojos Audronės Kaukienės (1941 06 23–2017 10 03).
The article discusses the origin of the place-name Preila. Preila is a settlement located in the Curonian Spit. To this day, there is no obvious and definitely proven interpretation of this name’s origin. The reason for this is a failure to detect linguistic motivation of the origin of the onym in the kursenieku language. The settlement itself was set about as late as the 19th century, while most linguists tend to look for ancient (Curonian of Prussian) origin of its name. Both phonetic and morphologic structure of the name seems to support this approach, but there was a shortage of proof that motivating lexeme with the theme Preil- could survive through to the 19th century in the language or onomastics of kursenieku language.The article employs several analysis methods, in particular: comparative, internal reconstruction, cartographic, geolinguistic. As some proof surfaced of presence of the onym in cartography prior to establishment of the settlement, the author makes assumption that it was an undocumented Curonian person’s name that gave birth to a place-name, which could initially be just a name of a steading or a micro-toponym.
Šis „Res humanitariae“ numeris skirtas daugiausia Kuršių nerijos istorijos, archeologijos, kultūros ir kalbos klausimams. Prie jų temiškai šliejasi ir kito marių kranto kapinių įrašų tyrinėjimas bei nedidelis vakarų žemaičių tarmės žodynėlis, sudarytas iš vieno pateikėjo medžiagos.
Journal:Acta Historica Universitatis Klaipedensis
Volume 41 (2020): Aspects of Southeast Baltic Social History: The 14th to the 18th Centuries = Baltijos pietrytinės pakrantės socialinės istorijos aspektai XIV–XVIII amžiais, pp. 105–124
Abstract
Between the 16th and the 18th centuries, the area known from 1920 to 1939 as the Klaipėda region (Memel territory) experienced a variety of migration flows, which have been described by researchers on several occasions. When considering issues of migration, among other data, scholars from different fields often interpret personal and place names found in historical records. Based on the historical onomastics of the Klaipėda region, this article deals with the oikonyms and personal names derived from etymons bearing the meaning ‘new settler’. It examines their distribution, evolution, etymology, and motives behind picking these onymons. The author draws on research methods of historical onomastics, along with an analysis of historical sources and genealogical information. In addition to suggesting mutual links between onyms (personal names and oikonyms) of Baltic origin, the author puts forward hypotheses about the directions of population migration in the northern area of what was then the Memel eldership (Hauptamt Memel). The paper aims to offer linguistic insights into possible migration trends in the Klaipėda region in the 16th to the 18th centuries, which could later be verified by historical research.