Klaipėdos universitetas

Straipsnyje iš metodologinių pozicijų aptariami paskaitų, vykdomų auditorijose, ir nuotolinių paskaitų teigiami bei neigiami aspektai. Aptariamos vadybos nuotolinių studijų galimybės, kuo šios studijos skirias nuo kontaktinių studijų. Pateikiamos autorių diskusinės nuostatos dėl nuotolinių studijų. Konstatuojama, kad pasaulyje, visuomenėje vykstant esminiams pokyčiams, būtina keistis ir universitetams.

The landscape of any country is the reflection of territorial expression of its socio-economical and ecological processes. Several problems regarding Lithuania’s landscape could be distinguished: a) problems of land parcels; b) problems of forests; c) problems of protected territories and natural frameworks; d) problems of Curonian spit; e) problems of coastal sands. Self contained renaturalization of Lithuanian landscape, implementation of programs from the strategic documents of the government and active participation of local communities, could lead to at least partial restoration of the impoverished Lithuanian landscape and increase of its stability.

Straipsnyje iš ekonomikos teorijos metodologinių pozicijų aptariamos matematikos naudojimo ekonomikos teorijoje ribos, orientuojantis į austrų ekonomikos mokyklos požiūrį šiuo klausimu.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų poveikio tendencijas atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų įgyvendinimo tendencijų ir socialinėje aplinkoje esamų vertybinių nuostatų poveikio šiems procesams suvokimu institucinės veiklos valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad socialinėje aplinkoje esamos vertybinės nuostatos tiesiogiai veikis darnumo principų įgyvendinimo plėtros procesus.

Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.

Sustainable development philosophy leads to meaningful human and social development. Sustainable development concept and perception is very important, it should influence the practical application of human life. The article deals with modern problems of ecological culture scientific reasons, currently monitored social-natural contradictions aggravation, sustainable development with emphasis on the ethical aspects of ecological consciousness, ecological, cultural and spiritual importance of sustainable development for future development prospects. The article emphasizes on spirituality, because in each culture existing distinctive values and values orientation affect not only the worldview of society but also the perception of life.

The article discusses economic growth influence to sustainable development. According to the collected theoretical material, it analyzes the impact of economic growth to social and environmental dimensions of sustainability. The analysis of statistical data using integrated index of sustainable development allowed evaluating the impact of economic growth to sustainable development in in Lithuania on 2000−2011. Studies carried out in foreign universities confirmed a hypothesis that further extensive studies are necessary in order to understand the essence and evaluation of the concept of sustainable development. The basic idea behind the scientific problem studied in the paper can be described as the following: what are the regularities of the concept of sustainable development and its evaluation, that allow assess the economic growth influence to dimensions of sustainability and to sustainable development of the country. The main problem of the paper is stated as follows: how to achieve economic growth considering economic, environmental and social dimensions of sustainable development? Research object – the impact of economic growth to dimensions of sustainable development. Research aim is to analyze and assess dynamics of sustainable development dimensions in Lithuania. Research tasks: theoretically to analyze the influence of economic growth to social and environmental dimensions; after methodological calculations of indicators of sustainable development in Lithuania, to evaluate the tendencies of changes of sustainable development dimensions and to forecast perpectives. Research methods contributing to this paper are: systematic scientific literature analysis, statistical data and comparative analysis, regression analysis, use of SPSS 17 (Statistical Package for Social Science) and Package Microsoft Excel. Theoretical analysis done in the paper quit well show, that systems of assessment of influence of economic growth to sustainable development must take in account three closely related dimensions: economic, social and environmental. Integrated sustainable development index and trend were used and evaluated that the biggest increasing of index was noticed by given stable inflation rate. Analysis done in the paper quit well show, that for problems solving can be used fiscal instrument – taxes.

Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojamas migracijos reiškinys, remiantis įvairiomis teorijomis susisteminti skirtingi šio reiškinio aiškinimai. Migraciją aiškinančiose teorijose skiriami mikro-, makro- ir mezolygmenys, o tarp dažniausia minimų migracijos priežasčių – ekonominiai motyvai dėl darbo jėgos apmokėjimo bei paklausos ir pasiūlos skirtumų tarp šalių. Migracija, kaip ekonominis-socialinis reiškinys, savaime nėra nei blogas, nei geras. Atsižvelgiant į mastą ir šalies padėtį šio reiškinio atžvilgiu formuojasi teigiamos ar neigiamos pasekmės. Migracija vienai šaliai gali daryti neigiamą įtaką, kitai – teigiamą. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 2018 m. pastebimos ryškios imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos: emigracijos mastai sumažėjo iki 32,9 tūkst. asmenų per metus, tuo tarpu imigracija išaugo iki 28,9 tūkst. asmenų per metus. Vertinant išankstinius 2019 m. duomenis, pirmąkart fiksuojamas teigiamas migracijos saldo (10,8 tūkst. asmenų). Šalyje vyksta kardinalūs asmenų judėjimo pokyčiai, susiduriama su reikšminga darbo jėgos imigracija. Todėl Lietuva, kaip šalis „priėmėja“, turi pradėti analizuoti ir imigracijos poveikį darbo rinkai (nedarbo lygiui, darbo užmokesčiui), ekonomikai, demografijai, socialiniam saugumui, tautiniam tapatumui, politiniams pokyčiams ir net nacionaliniam saugumui.

Tyrimo tikslas – išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28-ių ES šalių paneliniais duomenimis 1995–2017 m. laikotarpiu. Pirmoje straipsnio dalyje apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorijos. Antroje – sutelkti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime taikomi kintamieji. Trečioje dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui aplinkos kanalu. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą aplinkos kanalą atskleidžiant sieros oksidų atžvilgiu ir atsinaujinančios energijos dalimi, vertinant bendrą galutinį energijos suvartojimą.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas.