Klaipėdos universitetas

Straipsnyje pateikiamas klimato kaitos švelninimo nuostatų įgyvendinimo procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir jų

Straipsnyje iš ekonomikos teorijos metodologinių pozicijų aptariamos matematikos naudojimo ekonomikos teorijoje ribos, orientuojantis į austrų ekonomikos mokyklos požiūrį šiuo klausimu.

Straipsnyje iš metodologinių pozicijų aptariami paskaitų, vykdomų auditorijose, ir nuotolinių paskaitų teigiami bei neigiami aspektai. Aptariamos vadybos nuotolinių studijų galimybės, kuo šios studijos skirias nuo kontaktinių studijų. Pateikiamos autorių diskusinės nuostatos dėl nuotolinių studijų. Konstatuojama, kad pasaulyje, visuomenėje vykstant esminiams pokyčiams, būtina keistis ir universitetams.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominį augimą ir jo tvarumą. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Pristatomas apibendrintas ekonominis logistinis augimo modelis. Straipsnyje parodoma, kad iki šiol egzistuoja nepakankamai ištirtas didėjančio produktyvumo fenomenas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atskleidžiama procentų įtaka rinkos virsmui ir besivystančios sistemos augimui. Tyrimo tikslas – remiantis bendraisiais procentais atskleisti ir pagrįsti klasikinės bei keinsistinės ekonominių teorijų suderinamumą. Atliktas tyrimas rodo, kad įmanoma suderinti klasikinės ir keinsistinės teorijų prieštaras. Parodoma, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti įvairių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Būtent rinkos virsmas leidžia pagrįsti klasikinės ir keinsistinės teorijų suderinamumo galimybę.

Sustainable development philosophy leads to meaningful human and social development. Sustainable development concept and perception is very important, it should influence the practical application of human life. The article deals with modern problems of ecological culture scientific reasons, currently monitored social-natural contradictions aggravation, sustainable development with emphasis on the ethical aspects of ecological consciousness, ecological, cultural and spiritual importance of sustainable development for future development prospects. The article emphasizes on spirituality, because in each culture existing distinctive values and values orientation affect not only the worldview of society but also the perception of life.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų poveikio tendencijas atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų įgyvendinimo tendencijų ir socialinėje aplinkoje esamų vertybinių nuostatų poveikio šiems procesams suvokimu institucinės veiklos valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad socialinėje aplinkoje esamos vertybinės nuostatos tiesiogiai veikis darnumo principų įgyvendinimo plėtros procesus.

The landscape of any country is the reflection of territorial expression of its socio-economical and ecological processes. Several problems regarding Lithuania’s landscape could be distinguished: a) problems of land parcels; b) problems of forests; c) problems of protected territories and natural frameworks; d) problems of Curonian spit; e) problems of coastal sands. Self contained renaturalization of Lithuanian landscape, implementation of programs from the strategic documents of the government and active participation of local communities, could lead to at least partial restoration of the impoverished Lithuanian landscape and increase of its stability.

The article discusses economic growth influence to sustainable development. According to the collected theoretical material, it analyzes the impact of economic growth to social and environmental dimensions of sustainability. The analysis of statistical data using integrated index of sustainable development allowed evaluating the impact of economic growth to sustainable development in in Lithuania on 2000−2011. Studies carried out in foreign universities confirmed a hypothesis that further extensive studies are necessary in order to understand the essence and evaluation of the concept of sustainable development. The basic idea behind the scientific problem studied in the paper can be described as the following: what are the regularities of the concept of sustainable development and its evaluation, that allow assess the economic growth influence to dimensions of sustainability and to sustainable development of the country. The main problem of the paper is stated as follows: how to achieve economic growth considering economic, environmental and social dimensions of sustainable development? Research object – the impact of economic growth to dimensions of sustainable development. Research aim is to analyze and assess dynamics of sustainable development dimensions in Lithuania. Research tasks: theoretically to analyze the influence of economic growth to social and environmental dimensions; after methodological calculations of indicators of sustainable development in Lithuania, to evaluate the tendencies of changes of sustainable development dimensions and to forecast perpectives. Research methods contributing to this paper are: systematic scientific literature analysis, statistical data and comparative analysis, regression analysis, use of SPSS 17 (Statistical Package for Social Science) and Package Microsoft Excel. Theoretical analysis done in the paper quit well show, that systems of assessment of influence of economic growth to sustainable development must take in account three closely related dimensions: economic, social and environmental. Integrated sustainable development index and trend were used and evaluated that the biggest increasing of index was noticed by given stable inflation rate. Analysis done in the paper quit well show, that for problems solving can be used fiscal instrument – taxes.

Atliekant tyrimą, siekiama, išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių 1995–2014 m. laikotarpio skydo duomenimis. Pirmoje straipsnio dalyje aptarti pajamų nelygybės reiškinio turinys, samprata, apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorijos. Antroje straipsnio dalyje sukurti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime naudojami kintamieji. Trečioje straipsnio dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui skirtingais transmisijos kanalais: taupymo, socialinių politinių neramumų. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą šalių grupėse, kurios pasižymėjo aukštesniu pajamų nelygybės ir šalies išsivystymo lygiu. Kitose šalių grupėse pajamų nelygybė lėtino ekonomikos augimą.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į austrų ekonomikos mokyklos verslo ciklų teoriją. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Bendrai pristatoma pati austrų verslo ciklo teorija. Straipsnyje parodoma, kad egzistuoja iki šiol nepakankamai ištirtas austrų verslo ciklo papildymo aspektas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atliktas tyrimas rodo, kad atsiskleidė nauji austrų verslo ciklų teorijos analizės, orientuojantis į bendruosius procentus, aspektai, leidę geriau suprasti verslo ciklų fenomeną, ypač empiriškai paaiškinti finansinius burbulus.