Klaipėdos universitetas

Daiva Vaitkevičienė. Žydinti taurė. Baltų gėrimai ir apeigos. Monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 431 p.

This article deals with undated and wrongly dated correspondence of Sergei Bortkiewicz. It presents the hypothetical dates of some letters and postcards as the result of previous studies by other scholars. Other incorrect dates have been corrected using postage stamps and the contents of letters. A description of every undated letter allows us to place them among the others. The article discusses controversial hypotheses, and refutes some of them. Several new hypotheses are put forward instead. Dates for three undated letters by Bortkiewicz are suggested for the first time.

Theophany is the manifestation of a deity, an act of revelation to the world. Traces of theophany (a visit or activity of the gods) are left in stone and dendromorphic features. Therefore, theophany is possible at any time, or at least at some point, for example, in the event of an accident or illness. Sites of theophany are visited in the hope of recovering or preserving health, to carry out therapeutic procedures, or perform ritual actions. This paper analyses data on stone and dendromorphic theophany in 15th to 18th-century written sources, and identifies reflections of it in 19th to 21st-century therapeutic methods of folk medicine, on the basis of archival records and the author’s records of healing beliefs.

Skaičius trys – įdomus ir prasmingas, dėl to nenuostabu, kad įvairiomis formomis įprasmintas daugelyje kultūrų visame Žemės rutulyje. Skaičius trys, kaip teigiamą reikšmę turintis skaitmuo, taip pat atsispindi lietuvių agrarinėje tradicijoje, tai – visokeriopos gausos atributas (pavyzdžiui, kalendorinėse šventėse arba Jurginių, Joninių papročiuose ir tikėjimuose). Todėl norėtųsi galvoti, jog 2018 m. rudenį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (SHMF) irgi neatsitiktinai viena paskui kitą buvo sėkmingai apgintos iš viso trys etnologijos mokslo krypties daktaro disertacijos: 1) rugsėjo 28 d. disertaciją „Skudučiavimo kultūra: etninės tradicijos ir jų kaita XX–XXI a. pradžioje“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinė vadovė doc. dr. Lina Petrošienė) apgynė etnomuzikologė Algytė Merkelienė, 2) disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinis vadovas prof. dr. Rimantas Balsys) – Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo žinovė Elena Matulionienė. Šiek tiek vėliau prie „daktarų suolelio“ prisijungė ir 3) Žydrūnas Vičinskas, disertaciją „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinis vadovas prof. dr. Rimantas Balsys) apgynęs spalio 5 d.

Aurelija Mykolaitytė. Kuršių nerija lietuvių literatūroje: kultūros atminties paradigmos.

The article deals with communicative failures of journalists in “YouTube” celebrity video interviews in the Ukrainian and German linguacultures from the point of view of social interaction and the theory of speech genres at all structural levels of the communicative genre construction, establishing common and distinctive features in both linguacultures. The analysis made it possible to conclude that behind a language (speech) failure there is a violation caused by a journalist, a respondent, or an external noise.

5-oji tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, vykusi 2019 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universitete bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, skirta Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos atkūrimo 30-mečiui.