We hereby present to our esteemed readers the 34th volume of Klaipėda University’s periodical Res Humanitariae. It has 15 articles from various areas of the humanities, testifying to traditional and contemporary approaches to language, culture, literature and society. As in previous issues, this volume presents the work both of scholars with strong academic and scientific experience, and young researchers just starting out on their scientific careers. The publication reflects the diversity and depth of the humanities, inviting readers to get acquainted with current research topics in literary studies, art studies, musicology, ethnology, folklore studies and ethnomusicology.
Pristatome gerbiamam skaitytojui XXXIV Klaipėdos universiteto periodinio mokslo leidinio RES HUMANITARIAE tomą. Jame skelbiama penkiolika įvairių humanitarinių mokslų krypčių straipsnių, liudijančių tiek tradicinį, tiek šiuolaikinį požiūrį į kalbą, kultūrą, literatūrą ir visuomenę. Šiame tome, kaip ir ankstesniuose leidiniuose, pateikiami tiek solidžios akademinės ir mokslinės patirties turinčių mokslininkų, tiek ir tik pradedančių eiti mokslo keliu jaunųjų tyrėjų darbai. Leidinys atspindi humanitarinių mokslų įvairovę ir gilumą, kviesdamas skaitytojus susipažinti su literatūrologijos, menotyros, muzikologijos, etnologijos, folkloristikos bei etnomuzikologijos tyrimų aktualijomis.
Tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, Klaipėdos universitete rengiama nuo 2010 m., per penkiolika metų išaugo į tęstinį humanitarinių mokslų forumą, telkiantį Lietuvos ir užsienio tyrėjus diskusijai apie tradicijos gyvavimą, kaitą ir jos santykį su šiuolaikine kultūra. Nuo pat pradžių konferencijos tematika aprėpė įvairias humanitarinių mokslų sritis – kalbotyrą, etnologiją, folkloristiką, etnomuzikologiją, literatūrologiją, kultūros istoriją, religijos tyrimus ir kt. Tokia apimtis atitiko keliamą mokslinę problemą – tradicija egzistuoja ne izoliuotai, bet kalboje, socialinėje ir kultūrinėje atmintyje, papročiuose, mene, religijoje, literatūroje, kasdienybėje ir bendruomenės savivokoje.
Netikėta ir liūdna žinia pasiekė Klaipėdos universiteto ir visos Lietuvos lituanistų bendruomenę: 2026 m. balandžio 19 d. mus paliko docentas dr. Jonas Bukantis, ilgametis šios mokyklos pedagogas, mokslininkas, universiteto senatorius, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas ir nuoširdus kolega.
On 23 April 2026, to celebrate English Language Day, the Faculty of Social Sciences and Humanities at Klaipėda University hosted the International Scientific-Practical Student Conference English Studies: The Key to a World of Discovery. Organised by the Department of Philology alongside partner institutions – LCC International University, the University of Zadar, Taras Shevchenko National University of Kyiv, and the University of Žilina – the event brought together students and young researchers from across the globe, featuring over 30 presentations that highlighted the rich diversity and interdisciplinary scope of English studies.
5-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Baltų kalbos ir kultūros“, skirta lituanistikos studijų Klaipėdoje 55-mečiui ir prof. habil. dr. Audronės Jakulienės-Kaukienės 85-osioms gimimo metinėms paminėti
2025 m. Klaipėdos universiteto leidykla išleido KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros vyriausiojo mokslo darbuotojo
prof. dr. Rimanto Sliužinsko mokslinę studiją ir bibliografinį sąvadą Lietuvių etnomuzikologija amžių sandūroje (1980–2020). Jo parengimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. 352 puslapių leidinys yra savitas Lietuvos etnomuzikologijos raidos apibendrinimas, apimantis paskutinius sovietmečio dešimtmečius ir pirmuosius du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius. Knygos struktūra iš esmės dvinarė: pirmojoje dalyje pristatomi žymiausi etnomuzikologai, jų mokslinės veiklos kryptys ir svarbiausios publikacijos, o antrojoje pateikiamas teminiu principu sudarytas išsamus bibliografinis sąvadas. Leidinio pateikimą spaudai rekomendavo minėto universiteto ir fakulteto Filologijos katedra; recenzentės – prof. Lina Petrošienė (KU) ir dr. Aušra Žičkienė (LLTI).
The article examines the songs of Prussian Lithuanians collected by Ludwig Rhesa in the early 19th century, their publication and translation history, and practices of revival, applying theories of cultural memory and performativity. The editorial principles of editions and translations reveal the continuous adaptation of texts in different cultural contexts. Based on an analysis of audio and video recordings, publications, and the long-term activity of 11 folklore ensembles (1970–2025), three directions of Rhesa’s song interpretation are identified: historical-ethnographic, ethnomusicological, and mixed. Song performance is understood as a creative-performative process, in which interpreted texts acquire new meanings. This unique source of sung folklore is presented as a dynamic phenomenon of the cultural memory, combining continuity with constant change.
The beginning of the article discusses phenomena related to the perception of music (specifically, the perception of pitch, musical scale and intonation) that can lead to misinterpretation. The result of the intersection of two emic systems (for example, the original tone system and 12-tone equal temperament) can be perceived as chromaticisms and ‘Greek modes’. Performance rules determine slight variations in intonation, depending on the melodic and harmonic context. This can also be misinterpreted as chromaticisms. The notations of the melodies of the songs of Lithuania Minor (from the collections of Christian Bartsch and Ludwig Rhesa) are analysed below, revealing manifestations of the aforementioned phenomena. The fact that chromaticisms and modulations in these notations arose due to misinterpretations is evidenced by the notators’ comments on the singers’ peculiar intonation, as well as by comparisons with the results of measurements of sound recordings of other musical dialects.