Žemės ūkio verslas susiduria su alternatyvaus pasirinkimo tolesniam struktūriniam rinkodaros kanalų plėtojimui problema. Ieškant
tinkamo sprendimo, išryškėjo dvi galimybės: a) didinti tarpininkų vaidmenį rinkodaros kanaluose, intensyviau dalyvaujant galutinių
produktų pridėtinės vertės kūrimo ir didinimo procese; b) aktyvinti vertikaliosios integracijos (toliau – VI) procesus, siekiant išvengti
bereikalingų tarpininkų, mažinti sandorių išlaidas ir, svarbiausia, suteikti ūkininkams galimybę dalyvauti kuriant pridėtinę vertę savo
žaliavoms, pasinaudoti kitais VI privalumais. Tyrimu siekta išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos tiekėjų
bei perdirbėjų integracijos poreikius ir galimybes bei parengti priemones, kurios galėtų būti panaudotos žemės ūkio plėtrai, siekiant
užtikrinti išmatuojamą ir tvarų poveikį žemės ūkio verslui. Tuo tikslu išnagrinėta šalies ir Austrijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos
patirtis bei atliktas kokybinis tyrimas. Žemės ūkio produkcijos augintojams / gamintojams priimtiniausi keli vertikaliosios žemės
ūkio verslo integracijos modeliai, būtent: sutartiniai santykiai („švelni integracija“), asociacijos, korporacijos, rinkodaros kooperatyvai,
žemės ūkio klasteriai. Tad rekomenduojama: įteisinti komandinių kooperatyvų steigimą, sukurti žemės ūkio produkcijos
augintojų / gamintojų ir kooperatyvų integravimo į perdirbimo įmones mechanizmą.