Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje tiriama ir analizuojama Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Tyrimo tikslas – išanalizavus

Straipsnyje analizuojama verslo verslui paslaugų specifika ir klientų aptarnavimo kokybės veiksniai. Siekiama įvardyti klientų aptarnavimo kokybę lemiančius veiksnius, jų svarbą kuriant ir diegiant aptarnavimo kokybės priežiūros sistemas; pateikiamas klientų aptarnavimo kokybės priežiūros modelis, apimantis penkias vertinimo sritis: (1) potenciali paslaugų teikėjų kokybė; (2) tiesiogiai aptarnaujančių darbuotojų darbo kokybė; (3) aptarnavimo proceso kokybė; (4) techninė kokybė ir (5) pasiekto rezultato kokybė. Daroma prielaida, kad siūlomas aptarnavimo kokybės priežiūros vertinimo modelis įgalintų verslo verslui paslaugų teikėjus visapusiškai užtikrinti klientų aptarnavimo kokybės priežiūrą.

Šiandien susiduriame su situacija, kai turizmo sektorius nuolat sparčiai auga. Skaičiuojama, kad bendras tarptautinių turistų skaičius iki 2030 m. sieks 1,8 milijardo. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti turizmo poveikį ekonominiu, sociokultūriniu, aplinkosauginiu aspektais dabartinės turizmo apimties tendencijų kontekste. Taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės, statistinių duomenų analizės, situacinio modeliavimo metodai. Tyrimo apimtyje teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis analizuotas išskiriant tris pagrindines dimensijas: ekonominę, sociokultūrinę bei aplinkosauginę. Neigiamo poveikio persvara ypač ryški aplinkosauginiu aspektu. Nuolat augantys turizmo mastai lėmė perteklinio turizmo sąvokos apibrėžtį. Daugelyje labiausiai lankomų pasaulio šalių metinis turistų skaičius viršija gyventojų skaičių. Pernelyg didelė turizmo apimtis stiprina neigiamą turizmo poveikį. Be abejo, siekiant išsaugoti palankią ekonominę, sociokultūrinę ir gamtinę aplinką, paskatinti turizmo teikiamą naudą ir minimizuoti neigiamą poveikį, turizmo reiškinys turi būti kontroliuojamas.

Remiantis interpretacijos klasiko F. Tildeno suformuotais paveldo interpretacijos principais bei jų plėtote vėlesnių autorių darbuose, straipsnyje aptariami ir analizuojami ugdymo, pasitelkus paveldą, mokykliniame amžiuje esminiai siekiniai ir priemonės. Tekste atskleidžiama mokymosi, pasitelkus paveldą mokykliniame amžiuje, specifika, atsižvelgiant tiek į amžiaus tarpsnių psichologiją, tiek ir į geografinį vaiko gyvenamosios vietos veiksnį. Daroma išvada, kad lyginant su kitomis šalimis šioje srityje Lietuvoje kol kas nuveikta nepakankamai, todėl būtina edukaciją, pasitelkus paveldą, nuosekliai populiarinti, o jos veiklas integruoti į formalią švietimo sistemą. Be to, pateikiama praktinių patarimų, kaip efektyviau vykdyti Lietuvos vaikų ir jaunimo paveldo pažinimo darbą, akcentuojant neformalių veiklų, ypač vietinio ir regioninio turizmo, reikšmę.