Klaipėdos universitetas

Šiame straipsnyje pateikiama priemonė, leisianti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą didelėse gamybos įmonėse, siekiant

Straipsnyje aptariamos F. A. von Hayek’o knygos „Kelias į vergovę“ gimimo aplinkybės ir jos realaus aktualumo šiandien teorinis

The purpose of this research is to find out the main approaches and rationale for bilateral India-US cooperation. India relies on the

Mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti kuriamą teorinį modelį, kuris apibūdintų pagrindinius mokyklų tobulinimo pasitelkus skaitmenines technologijas elementus ir leistų atskleisti mokyklų skirtumus bei nustatyti jų geriausią praktiką ir iššūkius. Modelis projektuojamas tokių teorijų, kaip, pvz., mokyklos tobulinimo, edukacinių inovacijų, besimokančios mokyklos, pagrindu, integruojant naujausias skaitmeninių technologijų vaidmens edukacijoje ir mokyklos vadyboje teorijas. Modelio pagrindą sudaro šeši pagrindiniai elementai, apibūdinantys inovatyvią skaitmeninę mokyklą: mokyklos vizija, lyderystė, mokymo(si) procesas, besimokanti bendruomenė, veiklos kokybės užtikrinimas, skaitmeniniai ištekliai. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymo galimybėms, atsakant į klausimą, kaip jos prisideda tobulinant pedagoginę ir vadybinę praktiką. Sukurtas inovatyvios skaitmeninės mokyklos teorinis modelis bus tolesnio tyrimo pagrindas, leisiantis mokykloms apmąstyti, suprasti ir tobulinti savo praktikas, siekiant pasitelkus skaitmenines technologijas siekti tvarių pedagoginių ir vadybinių pokyčių.

2021 metais paminėjome Klaipėdos universiteto 30-metį. Universitetui

,,Folklorinių ansamblių kūrimasis, veikla ir mažlietuviškos tapatybės gaivinimas Klaipėdoje labai glaudžiai susijęs su 1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos fakulteto, kuris 1975 m. tapo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais, įsteigimu. Klaipėdos fakultetuose folkloro pirmeivė, mokiusi lietuvių filologijos ir muzikos, vėliau lietuvių filologijos ir režisūros studentus, buvo kalbininkė Audronė Jakulienė-Kaukienė“ (L. Petrošienė. Lietuvininkų dainavimo tradicija XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Tautosakos darbai, 61, 105).

Šių metų vasaros pradžioje sulaukiau netikėto skambučio iš Kyjivo – skambino man gerai pažįstamas ir gerbiamas menotyros daktaras, profesorius, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. Rylskio Menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto (MFEI) Etnomuzikologijos skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Mychajlo Chaj. Jis be užuolankų paprašė mano pagalbos – išversti iš ukrainiečių į lietuvių kalbą ir Lietuvoje paskelbti jo tekstą apie vasario mėnesį, trečią naujo karo dieną, anapilin iškeliavusią savo Mokytoją, iškilią ukrainiečių etnomuzikolоgę Sofiją Josypivną Hrycą.