Regional Formation and Development Studies

The authors research areas this time very interdisciplinary, covering the different approach of social science. In some papers are analyzed seaports. J. Bogatova paper analyzed seaports’ economic evaluation model; in D. Umantaitė-Vaivadienė, A. Batuchina paper is analyzed need of labor migrants in seaport; P. Vėlius, E. Spiriajevas analyzed factors of economic geographic competitiveness of the Klaipeda seaport in the context of the Eastern Baltic seaports. Some different view about regions are describe in papers. About institutional discourse on gender equality by L. Kraujutaityė, T. Jurkevičiūtė. Challenges to childhood social security in the welfare state project by A. Bučinskas, A. Sakalauskaitė; abolishment of the administration of the county governor: dimension of public participation by R. Riekašius, E. Stumbraitė-Vilkišienė; the place of Lithuania in Europe in context of civilization and regions by V. Šimanskis, L. Šimanskienė; features of socio-economic development of Kaliningrad oblast by J. Žukas and the application of pluralistic territorial development paradigm in assessment of territorial state of development by J. Lonska. Some important aspects of organizations are analyzed in J. Paužuolienė paper where she evaluated corporate social responsible organizations; A. Petrulis analyzed leadership attributions. Innovations and entrepreneurship are analyzed by E. Župerkienė, A. Župerka, A. Austienė paper, where they analyzed factors of innovation inculcation in the hotel business; A. Giedraitis, J. Kasnauskė analyzed entrepreneurship’s atmosphere for establishing of start up’s; J. Melnikova, J. Zaščerinska analyzed integration of entrepreneurship into higher education and innovative view how to teach genocide in the school course of history by D. Desiatov. We are starting to print books reviews. The first book review for book “Small States in a Global Economy: Crisis, Cooperation and Contributions” written by professor Hilmar Þór Hilmarsson by scientist from India Dr. Sujit Kumar. We invited and other authors to spread ideas about read books in social science area. We wish you a pleasant reading.

Straipsnyje analizuojami verslo konkurencingumo veiksniai ir jų vertinimo metodikos bei finansinės analizės taikymo teoriniai aspektai. Išanalizavus autorių siūlomas metodikas ir vertinimo modelius, pateikiamas autorės sudarytas uostų veiklos ekonominis vertinimo modelis. Siūlomas modelis leidžia įvertinti uostų finansinę-ekonominę būklę, remiantis apskaičiuojamu vertinimo indeksu leidžia nustatyti konkretaus uosto padėtį konkurentų atžvilgiu ir koreliacinius ryšius tarp įvairių vertinimo aspektų.

Šiame straipsnyje analizuojama vaikystės politikos transformacija Lietuvoje gerovės valstybės kūrimo kontekste, siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą. Aptariama ES socialinės politikos įtaka Lietuvos socialinės politikos raidai, teigiama, kad socialinis aprūpinimas yra tik viena iš problemų, sprendžiant vaikų socialinio saugumo klausimus. Siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą, be kitų veiksnių, svarbu įveikti smurtą prieš vaikus ir skurdą. Globalizacijos sąlygomis gausėja smurto prieš vaikus formų, valstybėje taikomi kovos su šiuo reiškiniu metodai yra nepakankami, veikiantys įstatymai labiau skirti nusikaltėlių persekiojimui, bet nepajėgūs užkardyti šios rūšies nusikaltimų. Viena iš smurto prieš vaikus plitimo prielaidų – skurdas. Skurde ir žemiau skurdo ribos gyvenančių šeimų vaikai dažniau tampa smurto aukomis, valstybė dar nepajėgi sudaryti jiems vienodų startinių galimybių socializacijos procese, šia situacija naudojasi smurtautojai. Straipsnyje aptariamos valstybės taikomos skurdo mažinimo priemonės.

Teaching history of genocides has taken a special place in the school history course. This article describes basic methodological principles of teaching the genocides topic in the school history course. There are defined teacher’s methodical mistakes in the process of teaching the history of genocides. The article is focused in the importance of using cross-curricular themes and different aspects in teaching the history of genocides. There is a based conclusion about the necessity of the organization of teaching the history of genocides from the point of the social psychology. There is a question defined on the comparative teaching of history of genocides.

Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslumo atmosferos problemas Lietuvoje. Steigiant „startuolius“ susiduriama su veiksniais, kurie susiję tarpusavyje ir lemia verslo aplinkos pokyčius. Sudarytas adaptyvumo modelis gali sistemiškai padėti „startuolių“ steigėjams geriau suprasti verslumo aplinką, įvertinus verslumo atmosferos veiksnius, ir greičiau prisitaikyti prie verslo sąlygų sprendžiant problemas. Atliekant kiekybinį tyrimą 226 respondentai („startuolių“ steigėjai) įvertino verslumo atmosferos veiksnius, kurie daro įtaką „startuolių“ steigimui Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės „startuolių“ steigimo problemos: nepakankamos kreditavimo galimybės steigti „startuolius“; „startuolių“ steigimo regionuose rėmimas nėra prioritetinė Vyriausybės veikla; švietimo ir mokymo įstaigose nesuteikiama pakankamai informacijos apie verslumo svarbą, naujų įmonių ir inovacijų kūrimo galimybes; nepakanka organizacijų, kurios padėtų sėkmingai steigti „startuolius“; nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga; kūrybiškumas ir inovatyvumas dar nėra svarbiausi verslo kultūros bruožai Lietuvoje; kyla problemų ir bendradarbiaujant su viešosiomis organizacijomis bei kitais verslo subjektais. Šioms problemoms spręsti siūlomas adaptyvumo modelis, kurio privalumas – funkcionalumas ir sisteminis požiūris į analizuojamas „startuolių“ steigimo problemas.

Straipsnyje regiono valdysenos diskursas analizuojamas lyčių lygybės aspektu. Dėmesys sutelktas ties Klaipėdos regiono valdysenos atveju. Sąlygos yra specifiniai gyvenimo ir kalbėjimo būdai. Kokie yra šie būdai? Siekiama ne tik atskleisti esamas sąlygas, bet ir plėtoti lyčių lygybei palankią atmosferą, gaivinti žinomas istorijas, tai padeda suvokti reiškinį, įgalina veikti tiek regionų valdysenos, tiek ir lyčių lygybės srityse. Kol tebėra aktualus lyčių lygybės valdysenos institucijose klausimas, jis vis iš naujo prisimenamas ir svarstomas, siekiant pažangos. Straipsnyje aptariama postmodernioji polifoniška diskursyvaus tyrimo metodologija, eksplikuojama mokslinė diskusija lyčių lygybės užtikrinimo valdysenos institucijoje tema, paminėtos regionų valdysenos organizacinės institucijos, siekiant supažindinti su kontekstu, kuriame vyko Klaipėdos RV atvejo tyrimas: apklausa raštu ir žodžiu (interviu), aptartos apklausos procedūros ir rezultatai. Apklausų duomenys ir išvados papildo viešąjį diskursą naujomis žiniomis apie RV lyčių lygybės lokalitetą, t. y. lokalaus konteksto lyčių lygybės diskurso sąlygas.

In the article, the author empirically approbates the structural scheme for the evaluation of the territorial state of development elaborated previously assessing territorial state of development of the statistical regions of Latvia. The scheme comprises four objective social economic elements and two subjective elements. The average values of normalized objective and subjective indicators for each region were calculated applying the most appropriate indicator of the statistical regions available in the national statistical database of Latvia to the each element of the scheme and normalizing the values of the selected indicators. Allocation of the statistical regions of Latvia in accordance with the normalized objective and subjective indicators was performed using the W. Zapf’s matrix, which provides a possibility to consider the territorial state of development not just in a quantitative but as well in a qualitative aspect, i.e., within the framework of the pluralistic territorial development paradigm suggesting a parallel existence of diverse development natures (qualities) in the global environment instead of applying a single quantitative scale to all territories being studied. In the result of the approbation of the structural scheme for the territorial state of development evaluation, it is not possible to single out a distinct statistical region of Latvia in accordance with its highest or lowest development level, rather it could be merely stated that each of the regions is developed in a different quality since each region has its own nature of development.

The purpose of this article is to highlight the aspects of integration of entrepreneurship into higher education (Educational sciences) in Lithuania and Latvia. The article maintains that proper entrepreneurial competencies are required to successfully start, operate and ensure the new business in the marketplace. From an educational perspective, scholars are primarily concerned with the development of individual-level competencies for entrepreneurship. Therefore the following question arises: what competencies for entrepreneurship should individuals be able to manifest when facing an entrepreneurial venture? More specifically, from educational and higher education perspectives, the question is: what competencies for entrepreneurship should universities address in their curricula for graduate programmes specifically in Educational sciences. Models of students’ entrepreneurial competencies are highlighted theoretically and some empirical insights on which competencies students in Educational sciences from Lithuanian and Latvian universities would like to have acquired are provided. The article presupposes that competence–based education can be designed to promote entrepreneurial activity among university students.

Organizacinės kultūros tyrimai atliekami įvairių tipų organizacijose, taikant įvairias metodikas ir klausimynus. Šiame straipsnyje, išanalizavus 15 skirtingų organizacinės kultūros vertinimo metodikų, išskirti dažniausiai organizacinei kultūrai vertinti taikomi pasikartojantys kriterijai. Remiantis šiais kriterijais sudarytas organizacinės kultūros vertinimo klausimynas. Atliktas ekspertinis tyrimas aiškinantis klausimyno tinkamumą. Atsižvelgus į ekspertų pastabas klausimynas pakoreguotas ir pritaikytas atlikti kiekybinį tyrimą socialiai atsakingose įmonėse.

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).