Regional Formation and Development Studies

Praėjus daugiau nei penkeriems metams tikslinga apžvelgti ir įvertinti, kuriuos apskričių valdymo reformos tikslus pavyko pasiekti ir kas pasikeitė. Straipsnyje apskričių valdymo reforma analizuojama pirmiausia akcentuojant įvykdytų pertvarkymų pasekmes ir poveikį piliečių dalyvavimo, bendradarbiavimo su vietos ir valstybės valdžios institucijomis, kurios perrėmė funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų, galimybėms. Keliamas probleminis klausimas, kas ir kaip pasikeitė piliečiams, kaip viešųjų ir administracinių paslaugų gavėjams, kurie tiesiogiai patiria funkcijų perskirstymo pasekmes, įgyvendinus administracines pertvarkas.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Klaipėdos uostas – universalus, modernus, neužšąlantis uostas, tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbinantis daugiau nei 180 tūkst. darbuotojų. Uosto plėtrą rodo vis didėjančios investicijos, net 2,5 karto per visą nepriklausomybės laikotarpį išaugusios krovos apimtys ir darbuotojų skaičius. Atsižvelgiant į augantį specialistų poreikį darbo rinkoje, atsiranda laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio. Straipsnio tikslas – atlikti darbo migrantų, dirbančių Klaipėdos uoste, poreikio analizę, remiantis didėjančių investicijų į uostą, krovos apimčių augimo ir kitais rodikliais. Straipsnyje nagrinėjamas 2010–2015 metų laikotarpis.

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Straipsnis skirtas specifinio Rusijos regiono – Kaliningrado srities – socialinio ekonominio vystymosi posovietiniu laikotarpiu analizei. Didelis dėmesys skiriamas srities statusui, kaip pagrindiniam šio regiono plėtros determinantui, problema nagrinėjama aptariant centrinio ir vietinio lygmens statuso transformacijos koncepcijas. Pateikiamos esminės pagrindinių programinių dokumentų, nustatančių prioritetines Kaliningrado srities socialinės ekonominės raidos XXI a. kryptis, charakteristikos. Vertinant regiono raidą atkreipiamas dėmesys į sisteminius planavimo trūkumus, įvertinamas pakitusios geopolitinės situacijos ir pasaulinių naftos kainų kritimo poveikis kaliningradiečių gyvenimo lygiui. Galimas strateginis regiono raidos proveržis siejamas su srities statuso problemos sprendimu.

Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką inovacijų diegimui Lietuvos viešbučių versle. Sprendžiama mokslinė problema: kokie inovacijų diegimo veiksniai aktualiausi Lietuvos viešbučių versle. Taikant ekspertinio vertinimo ir apklausos metodus atliekamas inovacijų diegimą lemiančių veiksnių vertinimas. Nustatyti svarbiausi inovacijų diegimą lemiantys veiksniai: rinkos imlumas, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai. Inovacijų diegimą Lietuvos viešbučiuose labiausiai skatina konkurentai ir klientai. Pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti inovacinę veiklą Lietuvos viešbučių versle.

“The book “Small States In A Global Economy: Crisis, Cooperation and Contributions” written by Professor Hilmar Þór Hilmarsson is informative and basically about a wide range of economic issues of Iceland and the Baltic States during pre, per and post 2008 financial crisis.Professor Hilmarsson has applied case study method in order to analyse various economic issues with the use of qualitative and quantitative data. In his writings, he has used his observation and experience of working for the World Bank for 12 years in three continents and working as a Special Advisor to the Minister for Foreign Affairs in Iceland. Besides, the author has used data provided by International Monetary Fund (IMF), World Bank, International Finance Corporation, European Union, Statistics Iceland etc. Besides, scholarly articles, books and e-mail etc. have been used as a valuable source for the writings.