Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.
Šiame straipsnyje analizuojama vaikystės politikos transformacija Lietuvoje gerovės valstybės kūrimo kontekste, siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą. Aptariama ES socialinės politikos įtaka Lietuvos socialinės politikos raidai, teigiama, kad socialinis aprūpinimas yra tik viena iš problemų, sprendžiant vaikų socialinio saugumo klausimus. Siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą, be kitų veiksnių, svarbu įveikti smurtą prieš vaikus ir skurdą. Globalizacijos sąlygomis gausėja smurto prieš vaikus formų, valstybėje taikomi kovos su šiuo reiškiniu metodai yra nepakankami, veikiantys įstatymai labiau skirti nusikaltėlių persekiojimui, bet nepajėgūs užkardyti šios rūšies nusikaltimų. Viena iš smurto prieš vaikus plitimo prielaidų – skurdas. Skurde ir žemiau skurdo ribos gyvenančių šeimų vaikai dažniau tampa smurto aukomis, valstybė dar nepajėgi sudaryti jiems vienodų startinių galimybių socializacijos procese, šia situacija naudojasi smurtautojai. Straipsnyje aptariamos valstybės taikomos skurdo mažinimo priemonės.
Journal:Tiltai
Volume 68, Issue 3 (2014), pp. 17–34
Abstract
The author of the article, by way of applying theoretical analysis and using empirical evidence, as well as by analysing international documents ratified by the Seimas of the Republic of Lithuania, the laws in force, and the resolutions of the Government, argues that a prerequisite for the success in building a well fare state is sustainable development of society. The aspiration of sustainable development is a challenge not only to the interaction of the economic, ecological, and social systems, but also to the interaction of sub-systems within said systems. The deficit of sustainable development in the social system destroys the structure of the society, creates prerequisites for the discrimination of some social groups, for the marginalisation of social groups, and for the rise of social exclusion. The increasing level of social exclusion poses a threat to national stability and security, therefore, it is important to timely identify the causes of the rise of social exclusion and, by removing them, to eliminate the preconditions for the formation of crisis situations.