Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojamas migracijos reiškinys, remiantis įvairiomis teorijomis susisteminti skirtingi šio reiškinio aiškinimai. Migraciją aiškinančiose teorijose skiriami mikro-, makro- ir mezolygmenys, o tarp dažniausia minimų migracijos priežasčių – ekonominiai motyvai dėl darbo jėgos apmokėjimo bei paklausos ir pasiūlos skirtumų tarp šalių. Migracija, kaip ekonominis-socialinis reiškinys, savaime nėra nei blogas, nei geras. Atsižvelgiant į mastą ir šalies padėtį šio reiškinio atžvilgiu formuojasi teigiamos ar neigiamos pasekmės. Migracija vienai šaliai gali daryti neigiamą įtaką, kitai – teigiamą. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 2018 m. pastebimos ryškios imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos: emigracijos mastai sumažėjo iki 32,9 tūkst. asmenų per metus, tuo tarpu imigracija išaugo iki 28,9 tūkst. asmenų per metus. Vertinant išankstinius 2019 m. duomenis, pirmąkart fiksuojamas teigiamas migracijos saldo (10,8 tūkst. asmenų). Šalyje vyksta kardinalūs asmenų judėjimo pokyčiai, susiduriama su reikšminga darbo jėgos imigracija. Todėl Lietuva, kaip šalis „priėmėja“, turi pradėti analizuoti ir imigracijos poveikį darbo rinkai (nedarbo lygiui, darbo užmokesčiui), ekonomikai, demografijai, socialiniam saugumui, tautiniam tapatumui, politiniams pokyčiams ir net nacionaliniam saugumui.