Regional Formation and Development Studies

Even though it is still cold outside, the spring winds give us hope that spring will come soon. We also hope the research carried out by scientists will contribute to the well-being of society. The question of health care is still relevant, and will continue to be relevant in the future. This journal has three articles on this topic, ranging from the organisation of the food system (Atkočiūnienė, Žyvatauskaitė), and self-assessment of the health system (Sloka, Čipane, Vasina, Volgasts), to the participation by health-care employees in processes of change (Župerkienė, Tuminienė, Župerka). Innovation is not neglected, starting with the application of innovative technologies in Ukraine (Tyukhtenko, Makarenko, Savina, Oliinyk, Oleksenko, Rybachok), and going on to the concept of creativity (Ganusauskaitė, Vveinhardt, Didžgalvytė-Bujauskė), and the application of innovation in education in Latvia (Štefenberga, Sloka). A couple of articles reflect more global issues, such as the causes and consequences of migration (Karaša, Čiegis), and the role of law in global politics (Obrikienė). Clearly, global politics would be much simpler if people followed ethical standards. Research on the use of codes of ethics (Ramašauskienė) and ethical leadership in organisations (Petrulis, Šimanskienė, Burgis, Paužuolienė) is discussed in two more articles. Understanding the need for communication, both at the organisational and the state level, is only possible with a knowledge of the target audience. Therefore, we invite you to familiarise yourself with youth-related issues from Sweden, the Russian Federation, Lithuania and Poland (Strakšienė, Batuchina), and internal communication research within the organisation (Pikturnaitė, Paužuolienė). Enjoy your spring reading.

Iššūkis, kurį siekiama paversti unikalia galimybe, yra Europos žalioji kryptis. ES ir jos piliečiai prioritetą teikia regioninėms ir vietos maisto sistemoms, trumposioms maisto tiekimo grandinėms, kurios sudaro galimybes puoselėti sveikesnę gyvenseną ir stiprinti vietos ekonomiką. Tyrimo tikslas – apibrėžti, kaip organizuojama vietos maisto sistema ir nustatyti tuo suinteresuotus veikėjus Raseinių rajone. Atliekant tyrimą išanalizuota vietos maisto sistemos termino raida sudarė prielaidas apibrėžti vietos maisto sistemos organizavimą, nustatyti ir išanalizuoti suinteresuotųjų elgsenos veiksnius. Atliekant tyrimą išanalizuoti užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai, dokumentai, atliktas empirinis tyrimas. Nustatyta, kad suinteresuotieji vietos maisto sistema yra labai įvairūs: namų ūkiai, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai, darželiai, mokyklos, ligoninės, kavinės, turgavietės, „Maisto bankas“, maisto perdirbimo įmonės, bendruomeninės organizacijos, turizmo centrai, ūkininkus telkiančios organizacijos, visuomenės sveikatos biurai, rajonų savivaldybės administracijos. Vietos maisto sistemoje galima skirti keturias potencialias suinteresuotųjų bendradarbiavimo sritis: bendradarbiavimas stengiantis pasiekti išteklius ir jais dalintis; stengiantis pagerinti organizavimo operacijas; palaikyti santykius su vartotojais; siekiant ūkių tvarumo ir atsparumo išoriniams pokyčiams.

Siekiama išanalizuoti kūrybingumo konstrukto apibrėžimo ir sampratos problemą užsienio šalių bei Lietuvos autorių mokslinėje literatūroje. Straipsnyje apžvelgiamas užsienio mokslinėje literatūroje pateikiamas kūrybingumo konstrukto apibrėžties diskursas socialinių mokslų kontekste, sisteminamos užsienio autorių atliktos kūrybingumo apibrėžimų metaanalizės, pateikiant galimas kūrybingumo konstrukto apibrėžties variacijas, aptariama konstrukto apibrėžimo ir sampratos problema Lietuvos autorių moksliniuose darbuose. Nustatyta, kad užsienio šalių mokslininkų darbuose vis dar nėra bendro sutarimo, koks turėtų būti visa apimantis, bendrai vartojamas kūrybingumo apibrėžimas. Lietuvos mokslininkų darbuose kyla diskusijų tiek dėl paties kūrybingumo termino, tiek dėl jo apibrėžimo ir sampratos. Be to, atskleista, kad Lietuvos mokslo darbuose nenusistovėjusios kūrybingumo ir kūrybiškumo terminų sampratos, tad šie terminai dažniausia vartojami kaip sinonimai, o reikšmės nėra aiškiai identifikuotos. Be to, aiškiai neapibrėžti kūrybingumo jungtiniai terminai, nemažai klausimų kyla dėl terminų vertimo, skolinių vartojimo socialinių mokslų kontekste.

Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojamas migracijos reiškinys, remiantis įvairiomis teorijomis susisteminti skirtingi šio reiškinio aiškinimai. Migraciją aiškinančiose teorijose skiriami mikro-, makro- ir mezolygmenys, o tarp dažniausia minimų migracijos priežasčių – ekonominiai motyvai dėl darbo jėgos apmokėjimo bei paklausos ir pasiūlos skirtumų tarp šalių. Migracija, kaip ekonominis-socialinis reiškinys, savaime nėra nei blogas, nei geras. Atsižvelgiant į mastą ir šalies padėtį šio reiškinio atžvilgiu formuojasi teigiamos ar neigiamos pasekmės. Migracija vienai šaliai gali daryti neigiamą įtaką, kitai – teigiamą. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 2018 m. pastebimos ryškios imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos: emigracijos mastai sumažėjo iki 32,9 tūkst. asmenų per metus, tuo tarpu imigracija išaugo iki 28,9 tūkst. asmenų per metus. Vertinant išankstinius 2019 m. duomenis, pirmąkart fiksuojamas teigiamas migracijos saldo (10,8 tūkst. asmenų). Šalyje vyksta kardinalūs asmenų judėjimo pokyčiai, susiduriama su reikšminga darbo jėgos imigracija. Todėl Lietuva, kaip šalis „priėmėja“, turi pradėti analizuoti ir imigracijos poveikį darbo rinkai (nedarbo lygiui, darbo užmokesčiui), ekonomikai, demografijai, socialiniam saugumui, tautiniam tapatumui, politiniams pokyčiams ir net nacionaliniam saugumui.

Pasaulinės politikos sąvoka paprastai vartojama globalizacijos epochoje pakitusiems tarptautiniams santykiams apibūdinti. Pokyčiai pasaulinėje politikoje lemia istorinį ginčą dėl realizmo ir liberalizmo teoretikų revizijos, kuriame atsiskleidžia šių dienų demokratijai kylantys iššūkiai. Ankstesnėse tarptautinių santykių teorijose buvo aiškiai įžvelgiamas jėgos pagrindimas, vėliau teisės reikšmė išaugo, o globalios politikos kontekste šis dominavimas nebeaiškus. Straipsnyje siekiama nustatyti teisės įtaką dabartinei pasaulinei politikai, kur akivaizdi slinktis nuo valstybių tarpusavio santykių į globalų lygmenį, kuriam nebebūdingas tradicinis tarpvalstybinis bendravimas, be to, išsiplečia bendravimo sritys, įsitraukiant į sudėtingą ir daugialypį priklausomybių tinklą. Globalizacijos sąlygomis kinta nacionalinės teisės reikšmė, kuri lemia demokratijos „susitraukimą“, kartu ir naujus iššūkius demokratijai. Demokratijos plėtojimas siejamas su nacionaline valstybe, o pasaulinei politikai būdingesni galios santykiai, menkinantys demokratijos plėtrą globaliu lygmeniu. Galios santykiai lemia netolygius santykius, kurie didina atskirtį tarp valstybių, be to, ryškėjanti nelygybė sudaro naujus kliuvinius demokratijai.

Straipsnyje atskleista etiško vadovavimo svarba organizacijų veikloje. Etiškas vadovavimas – tai asmeniniu, teigiamu pavyzdžiu, remiantis asmeninėmis vertybėmis ir visuotinai priimtinomis etikos normomis, formuojama elgsena, kreipianti darbuotojų veiklą, pasitelkus pasitikėjimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti tikslus: savo, darbuotojų, organizacijos, visuomenės. Sprendžiama mokslinė problema, kaip pasireiškia etiškas vadovavimas organizacijoje, siekiama išsiaiškinti, teiraujantis apie vadovavimo etiškumą, ar vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris sutampa. Atlikti du kokybiniai tyrimai organizacijoje: interviu su vadovu ir diskusijų grupės interviu su tiesiogiai vadovui pavaldžiais darbuotojais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad iš dalies dirbama esant etiškam vadovavimui, vadovas laikosi etikos principų, bet jo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris į etišką vadovavimą dažnu atveju skiriasi.

Organizacijos didelį dėmesį skiria išorinei komunikacijai su klientais, visuomene, suinteresuotomis grupėmis. Tuo tarpu vidinė komunikacija reikšmingai mažiau akcentuojama. Vis dėlto ją būtina analizuoti ir vertinti kiekvienoje organizacijoje, nes vidinė komunikacija užtikrina sklandžią veiklą, darnius darbuotojų ir vadovybės santykius. Straipsnyje keliamas tikslas: nustačius logistinės įmonės vidinės komunikacijos poreikį, pateikti tobulinimo kryptis. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad vidinė komunikacija įmonėje atlieka reikšmingą vaidmenį. Darbuotojams svarbu tiksliai žinoti savo darbus, turėti galimybę pasitikslinti informaciją, laisvai išsakyti savo nuomonę, išreikšti nepasitenkinimą, pateikti pasiūlymų, idėjų. Daugumai apklaustųjų informacijos netrūksta nei iš vadovų, nei iš administracijos. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi apklaustieji laiku ir ne visą reikiamą informaciją gauna tiesiogiai. Siekiant gerinti logistinės įmonės vidinę komunikaciją aptartos tobulinimo galimybės.

Šiame straipsnyje aptartos etikos kodekso taikymo skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose problemos. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad susiduriama su labai panašiomis etikos kodekso taikymo problemomis. Jų pagrindas – klaidos, padarytos įvairiuose etikos kodekso kūrimo, taikymo ir peržiūros etapuose. Pagrindinė klaidų priežastis – etikos kodekso taikymas, neteisingai suvokiant jo veikimo metodiką. Pasirinkti valdymo metodai nepadeda organizacijų darbuotojams veiksmingai pasinaudoti etikos kodeksu, jie nesusieti su konkrečios organizacijos etikos infrastruktūra. Probleminių sričių koregavimas – viena pagrindinių kiekvienos organizacijos vystymosi ir augimo, atsižvelgiant į savo galimybes bei nuolat kintančius išorinius veiksnius, sąlygų. Tam būtinos etikos žinios, kurias reikia nuosekliai taikyti. Tik tada tikėtini pokyčiai: pavienio žmogaus sąmonės, organizacijos, visuomenės.

The self-evaluation of health in Latvia has recently gained a special awareness, due to the financing for health being among the lowest in the European Union. Latvia has recently faced various difficulties, such as problems paying the salaries of medical personnel, and medical personnel emigrating to work in other countries.The aim of the study is to analyse the self-evaluation of health by inhabitants in the regions of Latvia.Research methods used in the preparation of this paper: the analysis of scientific publications and results of previously conducted research; the analysis of the results of a survey on household income and expenses conducted by the EU-SILC and the European Central Bank, compared with the results from other EU countries. The results of the survey are analysed using descriptive statistics indicators and cross-tabulations for the regions of Latvia. For areas, urban-rural living and ANOVA analysis of variance are used. To analyse self-evaluations by regions, the correlation of the relationship between health self-evaluation and educational level is used. The results of the analysis indicate that the situation of the regions of Latvia in the context of health self-evaluation is very different, and that there are very big demands on decision makers to find the best possible solution.

This study presents an internationally (cross-border) representative picture of the school environment, atmosphere and action taken by schools aiming at the involvement of students in their actions. The study was conducted within the framework of the CaSYPoT project (Capacity Building for Strategic Youth Policy and Transnational Cooperation) under the Interreg South Baltic Programme 2014-2020 (Project No STHB.05.01.00-SE-0024/15). The main aim of the CaSYPot project was to encourage young people to get involved in local democracy, and to present youth as a resource in the development of society. Furthermore, for the design and implementation of the southern Baltic youth strategy, it is important to gain an insight into the current situation regarding the environment in schools. One section of this survey was addressed to the situation of youth in schools. The international survey for the CaSYPoT project was conducted among 1,593 students, in six towns in the southern Baltic region, in Sweden, Poland, Russia and Lithuania, from April to June 2017. The project partner’s towns carried out a survey on teenagers aged 16 to 19, identifying their needs and problems in school, and providing comparable data. The questionnaire contained questions addressing young people’s well-being and atmosphere of safety, the climate at school, and their experience in getting involved in the work of the school and their influence on decision making. To sum up, the study describes the current situation in schools, which is essential for the development and evaluation of future policies and actions. The survey covers a wide range of student opinions on school, and begins with a summary of the key findings drawn from an analysis of the survey, and strategic recommendations for the future.