Regional Formation and Development Studies

Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Straipsnis skirtas tarpdiscipliniškumui, kaip metodologiniam šiandieninių mokslinių tyrimų pagrindui, tiriant ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių cerebrinį paralyžių, socialinių ir kasdienių įgūdžių formavimąsi. Pateikiama „socialinių ir kasdienių įgūdžių“ koncepto metainterpretacija. Tyrimas atskleidė, kad socialinių ir kasdienių įgūdžių sąvokos yra integratuotos, todėl gali būti diskutuojama tarpdiscipliniškumo kontekste. Svarbiausi šios sąvokos dėmenys teoriškai pagrįsti lingvistikos, kultūrologijos, sociologijos, ikimokyklinės specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės ir specialiųjų poreikių psichologijos, rekreacinės terapijos ir socialinės pedagogikos mokslų.

Nemažėjančios socialinės problemos, įvairūs socialiniai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo proceso dalyvių poreikius, motyvaciją, lūkesčius, šeimų švietimui kelia atitinkamus iššūkius. Straipsnyje pristatomos pedagogų ir tėvų nuomonės apie šeimų švietimo organizavimo ir įgyvendinimo galimybes Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos (raštu) būdu apklausti 97 pedagogai ir 208 tėvai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausia šeimų švietimą organizuoja ir įgyvendina ikimokyklinio ugdymo pedagogai, rečiau – administracija ir specialistai. Vykdomas abiejų krypčių šeimų švietimas – informacinio ir kryptingo edukacinio, pažymėtina, kad informacinio pobūdžio – dažniau. Šeimų švietimui organizuoti ir įgyvendinti dažniausia trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, lektorių, švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Šiame procese ypač svarbi asmeninė respondentų nuomonė ir įsitraukimą į procesą lemiančių veiksnių kaita, tokių kaip šeimų aktyvumas, pakankamas specialistų skaičius, laikas, lėšos, komandinis darbas, tėvų įsitikinimų ir elgesio pokyčiai, visų švietimo proceso dalyvių bendradarbiavimas ir kt.