Rusijos agresijos atspindžiai 2023 m. savivaldos rinkimuose
Volume 43, Issue 2 (2024), pp. 97–110
Pub. online: 11 July 2024
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
11 July 2024
11 July 2024
Abstract
Nors tiesioginiai merų rinkimai buvo viena didžiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos politinės sistemos reformų, paskatinusi
2022 m. Lietuvos Respublikos Seimą balsuoti dėl Konstitucijos, tačiau ši tema ir savivaldos rinkimai apskritai kol kas Lietuvos
politologų dėmesio sulaukia tik epizodiškai. Tarp negausių politologinių tyrimų savivaldos tematika dar mažiau dėmesio tenka studijoms,
nagrinėjančioms kandidatų į merus bei savivaldybių tarybas programas. Šio straipsnio tikslas yra iš dalies užpildyti žiojinčią
spragą, analizuojant vieno didžiausių pastarojo meto įvykių – Rusijos agresijos Ukrainoje atspindžius 2023 m. merų bei savivaldybių
tarybų rinkimuose. Siekiant šio tikslo išnagrinėti visose 60 Lietuvos savivaldybių vykę merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai.
Taikant kiekybinę turinio analizę išanalizuotos visų kandidatų į merus ir savivaldybių VRK skelbiamos rinkiminės programos.
Surinkti empiriniai duomenys leido politines organizacijas bei vyravusias temas skirstyti į blokus. Atlikta analizė atskleidė, kad,
nepaisant didelio visuomenės susidomėjimo Rusijos agresija Ukrainoje bei savivaldybių pareigos rūpintis civiline sauga, daugelyje
iš nagrinėtų savivaldybių ši tema liko išvis neminėta. Be to, didesnis dėmesys saugumo klausimams nepadėjo politikams laimėti
rinkimų. Galiausiai didesniu aktyvumu komunikuojant apie saugumą pasižymėjo tos politinės organizacijos, kurių nacionaliniu
lygmeniu dažniausiai nesame linkę sieti su saugumo tematika.