Nors tiesioginiai merų rinkimai buvo viena didžiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos politinės sistemos reformų, paskatinusi

2022 m. Lietuvos Respublikos Seimą balsuoti dėl Konstitucijos, tačiau ši tema ir savivaldos rinkimai apskritai kol kas Lietuvos

politologų dėmesio sulaukia tik epizodiškai. Tarp negausių politologinių tyrimų savivaldos tematika dar mažiau dėmesio tenka studijoms,

nagrinėjančioms kandidatų į merus bei savivaldybių tarybas programas. Šio straipsnio tikslas yra iš dalies užpildyti žiojinčią

spragą, analizuojant vieno didžiausių pastarojo meto įvykių – Rusijos agresijos Ukrainoje atspindžius 2023 m. merų bei savivaldybių

tarybų rinkimuose. Siekiant šio tikslo išnagrinėti visose 60 Lietuvos savivaldybių vykę merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai.

Taikant kiekybinę turinio analizę išanalizuotos visų kandidatų į merus ir savivaldybių VRK skelbiamos rinkiminės programos.

Surinkti empiriniai duomenys leido politines organizacijas bei vyravusias temas skirstyti į blokus. Atlikta analizė atskleidė, kad,

nepaisant didelio visuomenės susidomėjimo Rusijos agresija Ukrainoje bei savivaldybių pareigos rūpintis civiline sauga, daugelyje

iš nagrinėtų savivaldybių ši tema liko išvis neminėta. Be to, didesnis dėmesys saugumo klausimams nepadėjo politikams laimėti

rinkimų. Galiausiai didesniu aktyvumu komunikuojant apie saugumą pasižymėjo tos politinės organizacijos, kurių nacionaliniu

lygmeniu dažniausiai nesame linkę sieti su saugumo tematika.