Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Straipsnyje analizuojama muziejų paskirtis ir jų veiklos kismas keičiantis visuomenei. Muziejai turėtų ne tik atlikti kaupiamąją, šviečiamąją, bet ir auklėjamąją funkcijas, siekdami pritraukti išrankius (ypač jaunesnio amžiaus) lankytojus, todėl svarbu paslaugas modernizuoti. Pritaikius stebėjimo metodą, aplankyti 22 muziejai Lietuvoje ir Latvijoje. Taikant teorijoje išskirtus paslaugų modernizavimo kriterijus muziejuose nustatyta, kad vis dar daugelio jų lankymo laikas nepatrauklus, pasigendama paslaugų žmonėms su negalia, trūksta įtraukimo į muziejinę veiklą, elementarių paslaugų, kaip kavinių, parduotuvių, kur lankytojai galėtų nusipirkti replikas, eksponatų suvenyrų kopijas.

Nuo 2017 metų įsigaliojus ES Direktyvai 2014/95/EU, kai kurioms ES įmonėms socialinės atsakomybės atskleidimas tapo privalomas, tad aktualu ištirti, kaip įmonės, taip pat ir bankai, laikosi šio reguliavimo ir nuo ko jis priklauso. Straipsnio tikslas – ištirti privalomo Lietuvos bankų socialinės atsakomybės atskleidimo 2015–2019 metais lygį ir veiksnius. Taikyta atliktų empirinių tyrimų apžvalga, palyginamoji analizė, tyrimui atlikti – statistinė analizė, koreliacija, regresija. Sukūrus socialinės atskaitomybės atskleidimo indeksą, atlikta penkių didžiausių Lietuvos bankų socialinės atsakomybės ataskaitų turinio analizė. Bankai 2015–2016 metais savanoriškai atskleidė socialinę atsakomybę, tačiau nuo 2017 metų kai kuriuose bankuose atskleidimas buvo nepakankamas. Bankai pateikė daugiau informacijos bendromis, o ne konkretaus bankų sektoriaus temomis. Hipotezės dėl banko turto ir ataskaitų puslapių skaičiaus poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui pasitvirtino, tuo tarpu hipotezės dėl banko pelningumo ir kapitalo pakankamumo santykio poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui nepasitvirtino.

Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojamas migracijos reiškinys, remiantis įvairiomis teorijomis susisteminti skirtingi šio reiškinio aiškinimai. Migraciją aiškinančiose teorijose skiriami mikro-, makro- ir mezolygmenys, o tarp dažniausia minimų migracijos priežasčių – ekonominiai motyvai dėl darbo jėgos apmokėjimo bei paklausos ir pasiūlos skirtumų tarp šalių. Migracija, kaip ekonominis-socialinis reiškinys, savaime nėra nei blogas, nei geras. Atsižvelgiant į mastą ir šalies padėtį šio reiškinio atžvilgiu formuojasi teigiamos ar neigiamos pasekmės. Migracija vienai šaliai gali daryti neigiamą įtaką, kitai – teigiamą. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 2018 m. pastebimos ryškios imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos: emigracijos mastai sumažėjo iki 32,9 tūkst. asmenų per metus, tuo tarpu imigracija išaugo iki 28,9 tūkst. asmenų per metus. Vertinant išankstinius 2019 m. duomenis, pirmąkart fiksuojamas teigiamas migracijos saldo (10,8 tūkst. asmenų). Šalyje vyksta kardinalūs asmenų judėjimo pokyčiai, susiduriama su reikšminga darbo jėgos imigracija. Todėl Lietuva, kaip šalis „priėmėja“, turi pradėti analizuoti ir imigracijos poveikį darbo rinkai (nedarbo lygiui, darbo užmokesčiui), ekonomikai, demografijai, socialiniam saugumui, tautiniam tapatumui, politiniams pokyčiams ir net nacionaliniam saugumui.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti psichologinės sutarties veiksnius, kurie turi įtakos X ir Y kartų darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausti 287 X ir Y kartų atstovai iš 20 Lietuvos paslaugų įmonių. Nustatyta, kad X kartos darbuotojai pasižymi didesniu emociniu ir normatyviniu įsipareigojimu organizacijai nei Y kartos darbuotojai. Tačiau nepastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų, kalbant apie abiejų kartų tęstinį įsipareigojimą organizacijai. Tyrimas atskleidė, kad tik keletas skirtingų psichologinės sutarties veiksnių lemia X ir Y kartų darbuotojų emocinį įsipareigojimą: X kartos darbuotojams karjeros raida, Y kartos darbuotojams – socialinė atmosfera.