Klaipėdos universitetas

The article examines the sermon of the famous early 19th century Lithuanian preacher Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849) to East Prussian Catholics, named “Sermon on great Happiness”, given on the occasion of the Great Jubilee on June 29, 1827 in Drangauskine (near Tilsit). This is the only known sermon of J. A. Pabrėža given in Prussia. The language and spelling of this sermon differ from other texts of the same period. The word Gylukys (in German: das Glück) used in the title of the sermon indicates that the author was prepared to adapt the text to the addressee. The article examines which Prussian Lithuanian publications J. A. Pabrėža used to prepare the sermon in a language understood by the addressee.

Straipsnyje aptariama bibliotekų personalo kvalifikacijos tobulinimo problematika. Akcentuojamos pasaulinės tendencijos, kai ypač aktualios yra IRT kompetencijos ir jų tobulinimas, nes padeda bibliotekoms teikti šiuolaikiškas ir aktualias paslaugas, kurios tenkina lankytojų ar jų paslaugų vartotojų poreikius bei lūkesčius. Lietuvoje laikomasi tokio paties požiūrio, tik bibliotekininkų kvalifikacijos ir IRT kompetencijų tobulinimas kol kas fragmentiškas, nenuoseklus, neindividualizuotas ir vykdomas daugiausia projektinių uždavinių bei finansavimo pagrindu. Nėra kriterijų ir metodikų, kurios padėtų nustatyti, kokias IRT kompetencijas bibliotekininkas yra įgijęs ir kokio jos lygio, kaip atsižvelgiant į tai planuoti jo kvalifikacijos tobulinimą. Lietuvoje neatlikta tyrimų, kurie būtų įvertinę, kokios IRT kompetencijos aktualiausios bibliotekininkams pareigų aspektu, atliekant kasdienes darbo funkcijas, kokio jos turi būti lygio, atsižvelgiant į pareigas, koks IRT kompetencijų poveikis visapusiškai tobulinant kvalifikaciją. Siekiant gerinti Klaipėdos regiono bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo procesą ir spręsti šias problemas, vykdytas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas ties kokybiniu tyrimu, kuris leido nustatyti, kad bibliotekininkų IRT kompetencijoms vertinti galima adaptuoti ne bibliotekoms skirtą metodiką, ja remiantis pateikti svarbiausių visoms pareigybėms IRT kompetencijų sąrašą, į kurį įtrauktos ir kompetencijos, padedančios visapusiškai tobulinti kvalifikaciją. Kokybinio tyrimo rezultatai sudarė prielaidas vykdyti išsamesnį kiekybinį tyrimą. Pateiktos išvados ir rekomendacijos.

,,RES HUMANITARIAE“ XXIX numeryje pristatomi gana plataus spektro lingvistinių reiškinių tyrimai, taip pat etnologijos, etnomuzikologijos, literatūrologijos publikacijos.

Mokslo ir tikėjimo santykis, arba dialogas, ne visais amžiais buvo sklandus. Būta ir susipriešinimo, tam tikros kaktomušos, netgi didelių nesusipratimų ar nusivylimų. Bet tai jau praeitis. Šių dienų pasaulyje, kada taip pabrėžiama individo teisė į viską, – privatų gyvenimą, asmeninį pasirinkimą, darbą, gyvenimo būdą, religiją – tikėjimo išpažinimas tampa lyg savaime suprantama tolerancijos išraiška. Manytume, kad ateities pasaulis gali turėti viltį dėl ateities tik puoselėdamas tikėjimo vertybes, bent jau jų neignoruodamas, megzdamas dialogą su tuo, kas amžina, nepavaldu laiko tėkmei, materialumo trapumui. Kitaip žmogus savotiškai „apiplėštų“ pats save, gal net ir susinaikintų ar tiesiog tyliai išnyktų. Šviesios atminties šventasis popiežius Jonas Paulius II ypač pabrėžė tikėjimo ir mokslo svarbą. 1998 m. enciklikoje „Fides et Ratio“ teigė: „Šiandien tai dar aiškiau matyti, ypač susimąsčius apie tai, kad viena iš krikščionybės atneštų naujovių buvo visuotinės teisės pažinti tiesą pripažinimas. Griaudama rasines, socialines ir lyties sienas, krikščionybė nuo pat pradžių skelbė visų žmonių lygybę prieš Dievą. Iš to plaukianti pirmoji išvada susijusi su tiesos klausimu. Tiesos paieška ne be elitinio pobūdžio, kas buvo būdinga senovės žmonėms: kadangi kelias į tiesą atveria kelią į Dievą, jo niekam nevalia užginti. Yra daugybė kelių, vedančių į tiesą, kadangi krikščionybės tiesa turi išganomąją galią, galima rinktis bet kurį iš jų, jei tik jis veda į galutinį tikslą, tai yra į Jėzaus Kristaus Apreiškimą“ (Fides et Ratio, nr. 38).

Skaitytojams pristatome jau antrąjį „Mokslo ir tikėjimo dialogų“ numerį, kuris yra keletą metų leisto Klaipėdos universiteto žurnalo „Tiltai“ krikščioniškojo priedo tęsinys. Žmogus yra būtybė, atvira dialogui. Tik per kalbą jis įsisąmonina kitą asmenį, kartu ir patį save. Tik užmezgęs dialogą su Dievu, gali užmegzti santykį su Aukščiausiuoju. Krikščionys teigia, kad ši bendrystė peržengia istorijos ribą ir nusidriekia į amžinybę. Žmogaus išganymas yra ne kas kita kaip pats Dievas, turint omenyje faktą, kad nuo pat sukūrimo esame sutverti dėl jo. Gyvenimas ir mirtis įgyja prasmę tik tikint antgamtinį pasaulį, Dievo karalystę, kurią skelbė ir apie kurią mokė Jėzus Kristus.Šiame numeryje dominuoja KU Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro darbuotojų publikacijos. Yra ir kitų mokslininkų straipsnių įdomiomis religinėmis temomis.

Skaitytojams pristatome jau trečiąjį Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro kuruojamą leidinį „Mokslo ir tikėjimo“ dialogai. Šįkart leidinyje dominuoja minėto centro darbuotojų publikacijos: vienos parašytos pačių autorių integraliai, kitos – su „Dvasinio konsultavimo ir asistavimo“ magistrantūros studijų programos absolventais. Tai puikus studijų ir mokslo integravimo pavyzdys. Kaip visada, šiuose straipsniuose ieškoma mokslo ir tikėjimo, religijos ir visuomenės, bendražmogiškųjų vertybių ir krikščioniškojo dvasingumo sąsajų. Tikra yra tai, kad šiandien mokslas pats vienas, kaip toks, negali išspręsti svarbių gyvenimo prasmės, laimės ir dorovės klausimų. Savotiškai teisus buvo F. Dostojevskis, romano „Broliai Karamazovai“ personažo Ivano lūpomis sakydamas: „Jeigu Dievo nėra, tada viskas galima.“ Jeigu nėra vienos tiesos, kuri pagrindžia, sakytume ontologiškai, visas kitas tiesas, vieno atskaitos taško, kuris pagrindžia visą žmogaus moralę, jo sąžinę, veiklą ir gyvenimą, jeigu nėra nieko, kas peržengtų mūsų šio gana mažo ir riboto empirinio pasaulio ribas, tai galiotų senovės romėnų pagonių šūkis: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime.“

Šiandien mokslo pasaulyje sutariama, kad mus supanti realybė nėra tik empirinė, ji turi ir ženklią dvasinio pasaulio erdvę, tai, ką krikščioniškoji teologija įvardija kaip transcendentinį pasaulį. Todėl atradimai negali būti tik fizikiniai, jie yra ir dvasiniai, kartais gal netgi reikšmingesni žmogaus gyvenimui už empirinio mokslo atrastus dėsnius.

Šiandienos visuomenė pasiruošusi tikėti šviesesne ateitimi ir tikėtis geresnių gyvenimo sąlygų, aukštesnio išsilavinimo, mokslo laimėjimų, puikiai besiklostančių politinių santykių, stabilesnės ekonominės situacijos, efektyvesnės medicinos ir kitų teigiamų pokyčių. Tačiau taip nutinka, kad kuo ilgiau žmonija gyvena istorijoje, tuo rečiau tie lūkesčiai pasiteisina arba iš viso nepasiteisina. Vis labiau nusiviliama politiniu gyvenimu, mokslu; iškrypsta visuomenės moralė, dorovė; medicina nepadeda išvengti mirties; ekonominė padėtis nepastovi (auga arba svyruoja bedarbystės lygis); žmonės vis labiau teršia gamtą, kol galų gale turbūt pradės nykti ir patys.

2020 m. Lietuvoje paskelbti šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II metais, kurie skirti 100-osioms jo gimimo metinėms. Prisiminta jo pastoracinė kelionė į Lietuvą 1993 m. Tai buvo išties įsimintinos dienos. Studijuoti į Romą išvykau 1991 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tada katalikui Romoje matyti Šventojo Tėvo asmenį iš arti buvo didžiulė nuostaba. Italijos televizija transliuodavo popiežiaus keliones į svetimus kraštus, buvo įdomu stebėti gyvą, nuoširdų bendravimą su šv. Petro įpėdiniu. Šis popiežius bene pirmasis atnaujino tokią praktiką. Iki tol popiežiai paprastai gyvendavo ir veikdavo apsiribodami Vatikano rūmais. Ir štai 1993 m. jis atvyko į Lietuvą. Tarsi viskas jau matyta, išjausta, bet mūsų krašte buvo naujovių: dialogas su kitomis konfesijomis, mūsų „šiaurietiško emocinio šaltumo“ priėmimas, palyginti mažos žmonių minios, santūrus popiežiaus ir vyskupų santykis. Vis tiek tai buvo šventė. Šis vizitas buvo labiau galutinio išsivadavimo iš komunizmo priespaudos simbolis. Mano asmeniniu įsitikinimu, daug labiau pasisekusi popiežiškoji kelionė buvo popiežiaus Pranciškaus prieš keletą metų: visai kita nuotaika, kitos gairės ir kiti rezultatai. 2018 m. popiežiaus Pranciškaus vizitas – tai tikėjimo sustiprinimas.

We have possibility to be acquainted with new scientific research from different field. These scientific investigations are taking important place in regional development. The organizational development and it influence to better regional development are described in S. Paramonovs, K. Ijevleva paper about Riga airport problems; organizational culture development is described in J. Paužuolienė, J. Daubarienė research; control of manufacturing processes in A. Giedraitis paper; innovative development perspectives of net of hotels in T. Konovalova, G. Jatulevičienė paper; analysis of small and medium size business structure and territorial distribution in V. Burkšienė, E. Spiriajevas investigation and methodological problems of assessment of regional economic growth in A. Šneiderienė, V. Juščius investigation. Youth unemployment problems are analyzed in T. Blinova, V. Markov, V. Rusanovsky and L. Grineviča, B. Rivža papers. Some psychological aspects of society wherein can improve psychological environment in regions are shown in paper about socially responsible consumption written by V. Juščius, D. Maliauskaitė, stress influence on job satisfaction by E. Župerkienė, A. Župerka, I. Babičaitė investigation, correlation of self-esteem and safety in society is describe in J. Sučylaitė paper, identity questions are describe in I. Spiriajevienė, E. Spiriajevas paper. D. Verkulevičiūtė-Kriukienė, J. Galinienė describe the changes in the use of EU structural funds in priorities of municipalities. And R. Civinskas, J. Dvorak, R. Davidonis in their paper analyzes preparation and implementation of Lithuanian public management reform. So like always the papers are interesting and can engage to read different scientist and all people. We wish pleasant reading.