Straipsnyje, taikant Kinijos mokslų akademijosModernizacijos tyrimų centro pasiūlytą metodiką, apskaičiuota Lietuvosapskričių pirminė modernizacija 2000–2011 metais. Atliekant skaičiavimus,paaiškėjo, kad ši metodika lengvai adaptuojama ir galimá sėkmingai pritaikytitiriant Lietuvos regionų modernizacijos tendencijas. Nustatyta, kad įgyvendinant pirminę modernizacijąpirmiausia būtina sumažinti žemės ūkio sektorių ir užimtųjų žemės ūkyje dalį.Antra, reikia didinti švietimo aprėptis didinant studentų skaičiųaukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Tyrimo metu pasitvirtino autorių ex ante formuluota prielaida, kad modernizacijos sąvokos siaurinimas ikiinovacijų yra klaidinga nuostata. Inovacijas derėtų laikyti jau postmoderniomisvertybėmis. Bandymas ieškoti šių postmodernių vertybių tuose teritoriniuosevienetuose, kurie dar tik siekia modernizuotis, lemia neatitikimą tarpvyriausybės kuriamų plėtros strategijų ir vietinių raidos realijų.
Regional policy is a very dynamic and broad concept. As we can see from Lithuanian regional policy, regions can be formed very flexibly, using different spatial areas (counties as well as municipalities). This is justified by the main purpose of regional policy – dealing with social and economic inequality. The aim of the Government is, therefore, to identify the remote territories and to divert certain assistance in time. The Government, however, uses short-handed instruments, namely economic indicators, for the revealing of problem areas in Lithuania. The article argues that this is not enough: peripherality and accessibility indicators could be calculated for Lithuanian regions. Calculations of data using the formulas presented quite clear picture and tendencies of territorial development. They proved the existence of poor development axes and good development nucleus. The trend towards institutional development of 6 potential regions in Lithuania could be envisaged.