Klaipėdos universitetas

Šiame numeryje aptariamos įvairios humanitarinės temos – baltų kalbų bei tarmių istorija ir nūdiena, kultūros istorijos dalykai ir šiuolaikinio miesto būtis. Daugiausia publikuojama kalbinių darbų. Net keturi straipsniai skirti atskiroms semantinėms leksikos grupėms. Jūratė LUBIENĖ ir Dalia PAKALNIŠKIENĖ pristato šiaurės žemaičių somatonimų galvos srities leksikos nominacijos tyrimo rezultatus, rodančius nominacijos tipų, būdų, ypač priemonių, įvairovę su ryškiais dominuojančiais elementais, atskleidžiančiais žemaitiškų leksemų skirtumus nuo bendrinės kalbos leksikos.

Žurnalo Res Humanitariae 25-ajame numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių humanitarinių mokslų atstovų tyrimai, skirti šiuolaikinio folkloro, muzikologijos ir kalbotyros problemoms nagrinėti.

Esame labai spartaus mokslo, komunikacijų, skaitmeninių technologijų tobulėjimo liudininkai. Tai perša naują komunikavimo, vartojimo, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Etninio savitumo išsaugojimas ypač aktualus globalizacijos kontekste. UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos pirmame straipsnyje sakoma: „Tolerancija yra pagarba gausiai mūsų pasaulio kultūrų įvairovei, tai – ne vien moralinė pareiga, bet ir politinis bei teisinis reikalavimas.“ Tad tik savo kalba, etnine kultūra besiremianti tauta gali dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, kurdama atvirą, modernią visuomenę, ir išlaikyti orumą bei gyvybingumą. Prie to, kad ir nedidele dalimi, prisideda ir žurnalas ,,Res Humanitariae“, kurio XXVI numeryje skelbiamos publikacijos, skirtos įvairių sričių – kalbotyros, literatūrologijos, kultūrologijos ir muzikologijos – klausimams, įprasminantiems žmogaus būtį ir siejantiems jį su savo tauta.

Liaudies išmintis byloja, jog sveikatą branginame, kada ją pradanginame. Ir išties, 2020 metų kontekstas ypatingas kalbant apie sveikatą – koronavirusas (COVID-19) sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kiekvieną dieną girdime, skaitome apie koronaviruso pandemiją: vieni skaičiuoja jos aukas, kiti pranašauja verslo pražūtį, treti gąsdina, kad lydimi nerimo ir įtampos gyvensime dar ne vienerius metus... Tačiau reikėtų pasidžiaugti, jog nors ir karantino sąlygomis, bet pavyko parengti šį ,,Res Humanitariae“ numerį, kuriame skelbiamų įvairiomis temomis straipsnių autoriai, jau gerai žinomi ir dar tik studijuojantys doktorantūroje, pristato savo naujausių tyrimų rezultatus, gautus taikant skirtingas šiuolaikines mokslinių interpretacijų prieigas.

This paper analyses some of the most important features of postmodernism, determining the way of a modern person’s life, relationship with oneself and, ultimately, with transcendence. One of the main aspects of contemporary society is excessive consumption, in fact relativism, secularism and subjectivism. These phenomena, in their psychological and theological sense, promote the disintegration of the integrity of the human person. This phenomenon becomes very visible in cases of illness, suffering and death. The modern man has lost the harmony between the body, the spirit and the soul, and at the same time the right relationship with God. It does arise in human life between the various dimensions of life: personal self-awareness, family, work, business, work, and other fields. Without faith, postmodernism does not accept man’s inevitability of death, strives to ignore it, or simply flee from it. But this does not give peace to human. The search for the meaning of life and death is in the nature of man, so only believing in a supernatural world, the fostering of spiritual values gives real hope.

The article analyzes the theme of the Trinity of God in the encyclicals of John Paul II. St. Pope John Paul II was one of those supreme pastors of the Catholic Church who, during a sufficiently long time of his pontificate (27 years), time wrote many encyclicals, apostolic exhortations, and other Church documents. They fought relentlessly for human rights, against the so-called “realism of socialism”, against communism, against liberal theology. He spoke out against abortion and euthanasia, against “wild capitalism” and liberalism. He spoke out against the women’s priesthood and allowing Catholic priests to marry. So, let’s say his teaching doctrine was conservative but balanced. He saw the signs of the time perfectly and was able to read them. This essentially gave one of the most peaceful times in every sense to the entire Catholic Church. He wrote a total of 14 encyclicals in which he touched on the theme of the Trinity of God in one way or another. It could not be otherwise, because in Christianity, to speak of God means to speak of the Father, the Son, and the Holy Spirit. One of the first encyclicals in which the Pope explored the doctrine of the Trinity of God in detail was Redemtor Hominis (1979). This theme was further developed in the encyclicals Dives in misericordia (1980), Dominum et vivificantem (1986). The Pope has always presented the teaching of the Trinity of God in a historical context of how the dogma of the Trinity has been perceived and accepted or rejected from early Christian times to the present day, clearly reflected in the sources of the Christian faith: Scripture, the Bible, the Church Fathers and its traditional official teaching – Magisterium. In dealing with these topics, the encyclical concluded with a pastoral call for the Church to evangelize believers and the world.

Economic and social indicators need to be given more importance in the management of results-oriented rural social infrastructure (RSI) in order to become an integral measure in the monitoring of country’s development. The research aim – to prepare and test a methodology for the assessment of RSI condition in order to ensure the territorial cohesion. The following objectives have been set out: 1) to summarize theoretical aspects of rural social infrastructure development in the context of social territorial cohesion; 2) to prepare a methodology for the assessment of RSI; 3) to reveal inequalities and critical areas of Lithuanian RSI development. The analysis of Lithuanian RSI data revealed differences in RSI development in different rural regions which negatively affect Lithuania’s competitiveness and social territorial cohesion. While the articles notes that there have been some positive changes in the use of investment projects over the last couple of years, it also indicates that management of RSI availability and accessibility with respect to locations and sectors is not optimal.

Straipsnyje nagrinėjamas regioninis verslo organizacijų bendradarbiavimas, aptariamos teorinės tokio bendradarbiavimo prielaidos. Analizuojama pažangių planavimo sistemų (APS) specifika, aptariamos šių sistemų rūšys, vystymasis ir funkcionalumas. Analizuojamos APS teikiamos galimybės, leidžiančios pagerinti regioninį verslo organizacijų bendradarbiavimą, pateikiamas APS vaidmenį šiame procese iliustruojantis modelis, kuris atskleidžia APS reikšmę bendradarbiaujant tiek skirtingiems tos pačios organizacijos padaliniams, tiek skirtingoms organizacijoms tinkle.

,,RES HUMANITARIAE“ XXVIII numeris pasižymi skelbiamų publikacijų įvairove, bet jo sandara ir turinys lieka ištikimas šio leidinio tradicijai. Straipsnių autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai, analizuojantys naujausias etninės kultūros, etnomuzikologijos, kalbotyros, literatūrologijos, istorijos temas.

Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.