Res Humanitariae

The article is the publication of an ash-pan discovered almost three decades ago in the southeast part of the underground burial site of the Mount of Giants (the southern outskirts of Pionersky). This ash-pan, as well as a number of plots in eight other Sambian burial grounds, contains the remains of kurs (a rite of the Aschenplatz-2 type) that appeared on the Amber Coast in the mid-11th century after the termination of contacts between the Prussians and the Scandinavians. This westward movement of inhabitants of the Lithuanian coast was accompanied by or preceded by the settlement of the Curonian Spit beside the Curonian Lagoon, and was largely due to the unwillingness of the Prussians (for cult reasons?) to engage in navigation and settle on the seashore. The Curonians took their place in northern Sambia.

Džiaugiamės ir sveikiname mons. prof. Arvydą Ramoną už jo indėlį į lietuvišką krikščionišką – katalikišką – teologijos lobyną. Dar iki šiol pasigendame rimtų teologinių monografijų Lietuvos padangėje. Manau, kad ir mons. prof. A. Ramonas džiaugiasi savo darbo vaisiais, kuriais gali šiandien su visais pasidalyti. Monografijos temos aktualumas ir puslapių skaičius leidžia iš karto nuspėti, kad bus kalbama rimtai, išsamiai, nuosekliai, detaliai ir logiškai. Tai nėra pirmasis jo kūrinys, taigi Autoriaus braižas daugeliui yra pažįstamas. Monografija yra skirta tikinčiajam, nors joje nemažai diskutuojama dėl netikėjimo dalykų. Netikintis ar abejojantis žmogus skaitydamas šią knygą susidurtų su daugybe informacijos, kuri jam būtų sunkiai suprantama. Tuo noriu pasakyti, kad skaitant jau būtina turėti tam tikrą tikėjimo arba teologinį supratimą, geriausiu atveju – reikiamą norą tuos dalykus pažinti.

The analysis of the pre-Christian Baltic culture, in the centre of which there is a pagan religious logic, reveals the issue of credibility of its records. Therefore, the article attempts to review and to verify mythical material directly related to fir tree and pear tree, described by Matthaeus Praetorius (Matthäus Prätorius) in his manuscript “Deliciae Prussicae or Prussian Theater” (Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne, the end of the17th century). In parallel with this, the article discusses interpretations by more significant researchers of the 19th–21st centuries who were concerned with Praetorius’s mythical material on fir tree and pear tree. The context of the researches of the 19th, 20th, and 21st centuries has shown that the researchers of earlier periods did not consider the question of reliability of Matthaeus Praetorius’s mythical material. The present research also allowed to trace the varying tendency of reliability of Praetorius’s described mythical data directly related to fir tree and pear tree.

The article deals with the “theater” of entertainment world as issue of mediated society. Modern Western society can be called a mediated society for a strong impact of new, global media. Under these conditions, society, culture and everyday life is increasingly interpreted using a model of theatre and theatrical metaphors. Theatre is becoming one of the key concepts of the modern Western social categories, such as the use of concepts as simulation or society of the spectacle. Regarding to the wide spread of the new – digital media, especially the Internet, in recent decades of Western society, has increased the consumption of popular culture, one might say, began the era of the entertainment world. This study – one of the first attempts to analyze the philosophical Lithuania entertainment world phenomenon: the genesis, structure, impact on society. This article analyzes the phenomenon of entertainment world: its genesis, structure, impact on society. The objective: to explore the causes and trends of mass spread of the phenomenon of entertainment world in contemporary Western culture as an integral part of a technological breakthrough result of new media. The analysis of the phenomenon of entertainment world aims to: 1) explore genesis, causes and objectives of the world of entertainment as a cultural phenomenon and to reflect critically its forms of thinking and lifestyle; 2) reveal the structure of the entertainment world in twenty-first century society of the spectacle; 3) analyze the influence of the media impact to the entertainment world.

Pirmieji švyturiai buvo paprasčiausi LAUŽAI, uždegti aukštesnėje pakrantės vietoje, kad saviškiai, išėję jūron, rastų kelią namo. Homeras VIII a. pr. Kr. „Iliadoje“ aprašė Trojos karą: „Kai užgęsta saulė – ant kranto uždegami signaliniai laužai.“ Norint, kad laužas matytųsi iš toliau, reikėjo ugnį kelti aukštyn. Net du antikos švyturiai yra „Septyniuose pasaulio stebukluose“ –Aleksandrijos (Pharos) (280–247 m. pr. Kr.) ir Rodo Kolosas (292–280 m. pr. Kr.). Prasidėjus laivybai, nusidriekė jūrų keliai iš Viduržemio jūros, aplink Europą ir iki Skandinavijos. Pakeliui, besiplečiant Romos imperijai, pakrantėse dygo pirmieji švyturiai – Ostia, Genua, La Coruna, Cordouan, Dover, Hook.

Aurelija Mykolaitytė. Kuršių nerija lietuvių literatūroje: kultūros atminties paradigmos. Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, 179 p.Aurelijos Mykolaitytės monografijoje iškelta ir svarstoma problema reikšminga filologijos mokslui, kultūros istorijai ir lituanistinių tyrimų raidai. Tai fundamentalus, išsamus, įžvalgus mokslo darbas, populiarinantis ir reflektuojantis Kuršių neriją, lietuvių literatūrą, mažai žinomus ir nutylėtus visuomenės bei kultūros istorijos momentus. Knyga aktuali, kadangi Kuršių nerija, jos bendruomenė, tos vietos ženklai per visą Lietuvos istoriją buvo vertinami nevienareikšmiškai dėl kultūrinių, ideologinių, kitokių atskirtumų, specifiškumo. Autorės pasirinktas tyrimo būdas pagrįstas, leidžiantis analizuoti darbo objektą ir diachroniškai, ir sinchroniškai. Pirma, Kuršių nerijos topografiniai ženklai, atminties įrašai literatūroje nagrinėjami nuo seniausių iki naujausių laikų. Antra, aiškinamasi, kaip tam tikru laiku nutikę įvykiai (kuršių išnykimas ir kt.), reflektuojami tekstuose, susijungia ar atgamina kolektyvinę atmintį bei panaikina laikiškumo įspūdį. Aurelija Mykolaitytė knygoje bando atsakyti į keletą klausimų: Ar Kuršių nerija yra Lietuvos dalis, žvelgiant dvasinio tautos sąmoningumo aspektu? Kiek ji Didžiajai Lietuvai sava? Kuo ji savita ir ypatinga? Kaip tam tikro kolektyvo priimamas Kitas – kitoks, mažesnis – įvairiais istorijos laikotarpiais? Kaip žmogus suvokia save ir savo aplinką, kaip ši aplinka veikia individualius pasirinkimus? Ką mums šiandien teigia Kuršių nerijos mitas ir tikrovė per literatūrą ir kultūrą?

The article deals with the construction of a frame-based scenario model of national cooperative communicative behavior as a cognitively semiotic and discursively pragmatic phenomenon in Ukrainian, Russian, Lithuanian and American linguocultures. The slot organization of the script of the national cooperative communicative behavior has been determined and characterized based on the discursive practices as the sign structures of the communicative consciousness of Ukrainians, Russians, Lithuanians and Americans.

The ethno-linguistic origins of formation of miсrotoponymy of Sloviansk area and its regional features are explores in the article; the author states that an overwhelming number of language units have Turkic origin; as it turns out the Sloviansk toponymic nominations are its archaic and established layer of the vocabulary where “preserved” the coherent linguoethnogeographic story of analyzed lands.

The article deals with the specific features of other’s portrait in Simonas Daukantas’ “The Character of the ancient Highlanders and Samogitians”. There is possibility of creative synthesis between us and other, however, the latest is usually understood as an enemy. The enemy represents another system – the world of vagueness and danger. The extreme position of estrangement is the position of crusader. The enemy is pictured in one of two ways: either stereotypic or creative (using mostly negative semantic elements). Despite the obviuos patriotic mood of S. Daukantas’s text it is not chauvinistic – other nations are criticized only if they act dishonourably.

2015 m. anglų kalba buvo publikuotas Dariaus Barono ir Stepheno C. Rowello veikalas The Conversion of Lithuania: from Pagan Barbarians to Late Medieval Christians (resp. Lietuvos virsmas: pagonys barbarai tampa vėlyvųjų viduramžių krikščionimis).Recenzuojama knyga – Lietuvos istorijos instituto tyrėjų, šioje mokslo įstaigoje 2013–2015 m. vykdžiusių Europos struktūrinių fondų projektą, administruotą Lietuvos mokslo tarybos, „Lietuvos atsivertimas: pagonys barbarai tampa vėlyvųjų viduramžių krikščionimis“, finansuotą pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“, veiklos rezultatas, kažkodėl išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.