Res Humanitariae

Modern comparative linguistics that is anthropologically oriented (as well as cognitive linguistics in general, as I have already mentioned in one of my previous publications [Vasko 2013, p. 3–8]), is characterized by the change of scientific view on the interpretation of word semantics which is of particular importance for etymology as a part of comparative historical linguistics and directs its study into the field of etymological analysis of the word in the unity of its meaning and form (semantic reconstruction). The development of cognitive and comparative linguistics involves research of the word etymological versions in a close contact with their cognitive perspective, particularly through the prism of the Conceptual Metaphor Theory by J. Lakoff.

Akademinė visuomenė jau yra įpratusi kiekvienais metais sulaukti kelių Lietuvoje publikuotų leidinių muzikinėmis temomis. Jų autoriai – ne tik muzikologai, bet ir pedagogai bei atlikėjai. Tačiau tokios gausos knygų, kurios išvydo dienos šviesą 2015 m., mažai kas tikėjosi. Tais metais pasirodė per dešimt solidžių monografijų: Algirdo Ambrazo „Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama, kūrybos įžvalgos“, Ryčio Ambrazevičiaus studija anglų kalba „Lietuvių tradicinės muzikos dermės: akustika, suvokimas ir kontekstai“, Liucijos Drąsutienės „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius“, Viktoro Gerulaičio „Ir kur benueičiau...“ (apie dainininką Virgilijų Noreiką), Donato Katkaus „Apie muzikos būtį“, Rūtos Stanevičiūtės „Modernumo lygtys: tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje“, Daivos Šabasevičienės ir Rasos Vasinauskaitės „Muzika kaip teatras“ (apie kompozitorių Faustą Latėną), Danutės Petrauskaitės „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990. Tautinės tapatybės kontūrai“, Algirdo Vyžinto „Kultūros ir meno arimuose“ ir Regimanto Gudelio „Nuo dainų dienos iki tautos šventės“.

Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kokios tradicijos ir šventės paplitusios Ukmergės krašto kultūros darbuotojų bendruomenėse XX a. pradžioje – XXI a. pirmojoje pusėje. Remiantis lauko tyrimų medžiaga, surinkta 2019 m. Ukmergėje, galima teigti, kad kultūros darbuotojai yra susiję tiek profesiniais, tiek socialiniais ryšiais. Sovietiniais metais populiariausios buvo valdžios palaikomos šventės, kultūros darbuotojų seminarai, jubiliejai, o nepriklausomybės laikotarpiu išpopuliarėjo susibūrimai atskiruose įstaigų kolektyvuose, dažniau švenčiamos Kalėdos, organizuojamos įvairios profesinės bei pramoginės išvykos. Geriausių darbuotojų apdovanojimo tradicija, prasidėjusi nuo sovietmečiu vykusių socialistinių lenktynių, tebetęsiama ir šiandien renkant geriausią kultūros darbuotoją.

The article discusses the problem of spatial localization of Lithuanian literature and literature in general in the context of centre / periphery relations. The emphasis is laid upon the relative character of the concepts of centre and periphery, the fact which forestalls the formalistic or unconditional approach to the spatial existence of literature, when it is seen as isolated from historical, social and metaphysical implications of time. The author enters into polemics with postmodernistic treatment of culture and literature where hierarchic value system is no longer valid. He also proposes that modern culture is no longer literary-central and directs attention to the dramatic shifts in value-judgements and the consequences of the process.

Kadaise prof. Vytautas Jakelaitis įžvalgiai numatė Lietuvos mokyklinio teatro svarbą ir, kuriantis Klaipėdos universitetui, čia įsteigė mokyklinio teatro režisūros ir lituanistikos specialybę. Niekur kitur tokio darinio nerasite, tai buvo viena paklausiausių ir patraukliausių mokytojo specialybių. Per kelias dešimtis metų absolventai pasklido po Lietuvą, ir dabar daugelyje Lietuvos mokyklų mes turime unikalų Mokyklinį teatrą. Ir ne tik tai. Išradingi pedagogai lengvai integruoja dramą į kitas pamokas.

The aim of this paper is, by using Computational linguistics method to analyse collocations of ethnonyms leiši and lietuvieši ‘Lithuanians’ in “Balanced Corpus of Modern Latvian” (Līdzsvarots mūsdienu latviešu valodas tekstu korpuss), compare contextual semantics of both ethnonyms. Comparing the frequency of use of the lexemes lietuvieši and leiši ‘Lithuanians’ in the modern Latvian language text corpus, the prevalence of the ethnonym lietuvieši is evident, therefore, the ethnonym leiši, regardless of its use as synonymic designation (sometimes in one and the same text), can be considered as an obsolete word. The desemantisation cases of the ethnonym leiši, detected in the corpus, show its oldness and varied functionality in Latvian language. The evidences to prove the statement of the “Modern Latvian Language Dictionary” (Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca) that the lexeme leiši nowadays “carries slightly pejorative stylistically expressive colouring” were not found in the text corpus. In general, the image of a Lithuanian reflected in the modern Latvian language text corpus is rather positive – mostly in historical, language, culture and sports contexts, yet in the context of economics and emigration rather negative impression of Lithuanians is expressed.

In analyzing the pre-Christian culture of the Balts, the nucleus of which consists of pagan religious logic and mythology, there is a problem of the value and reliability of the recorded writings about it. The article reviews and verifies the mythological information having a direct relation to the sowing celebration that Matthaeus Praetorius (Matthäus Prätorius) recorded in the source “Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne” (Deliciae Prussicae or Prussian Theater, late 17th century). In succession, the paper discusses the interpretations made by the 20th to 21st century researchers who analyzed the mythological material recorded by Praetorius about the sowing festival. The context of the research made in 20th to 21st century has revealed that the scholars of earlier periods gave different assessments to the reliability of the aforementioned mythological material provided by Praetorius: they did not question authenticity, but considered the information to be quite reliable, and used it in their works; the scholars sensed the problem of authenticity of the mythological material, but hesitated to solve it; the scholars noticed the authenticity problem and more or less tried to solve it. The analysis suggests to determine that the mythological material related directly to the sowing festival recorded by Praetorius is to be considered authentic and reliable.

Klaipėdos universitetas kitų respublikos aukštųjų mokyklų kontekste išsiskiria fundamentaliais Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimais. Vykdomi ilgalaikiai moksliniai projektai, išleista ir dar rengiama spaudai keletas monografijų, organizuojamos įvairios konferencijos, nuolat publikuojami straipsniai šia tema. Rugsėjo pabaigoje nemaža grupė Klaipėdos universiteto dėstytojų dalyvavo trijų dienų kultūrinėje programoje, skirtoje Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros darbininko, pirmojo lietuvių poezijos istoriko ir kritiko, vertimo teorijos kūrėjo ir lietuvių kalbos praktiko Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermeyer) 300-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Предметом исследования является художественное воплощение концепта «духовное странничество» в культурной памяти поэзии начала ХХ века. В статье представлены трансформации «духовного странничества» в творчестве А. Белого и Ю. Балтрушайтиса. Исходя из идейно-тематического «ядра» понятия «духовное странничество», выявлены типологические схождения, проанализированы отличия, связанные с религиозно-поэтическим сознанием поэтов и их авторским мифотворчеством.

KRONIKA