Res Humanitariae

Studying Macedonian culture, we can not help noticing the particular role of folklore ensembles in fostering traditional music and dances, with a view to cherishing the national characteristics. This process is directed by the highest political bodies, which have disseminated the idea in a few spheres. Firstly, by means of actualization of certain matrices in the national folk ensemble Tanec, which was the benchmark followed by amateur ensembles. On the other hand, state television and radio MRTV, started broadcasting performances of folk music ensembles and programs with specific contents, i.e. where folklore prevailed. Analyzing the situation with the folk dance ensemble Tanec, we can notice that its Statute, as well as its first director Mr Manuel Chuchkov (senior political official) emphasized application, promotion and actualization of folklore in the context of socio-ideological engagement. Several papers written by Chuchkov, consider the usage of folk dances by placing them in historical and ideological contents. Such are the examples of folk dances from this period, into which drama elements are imputed, giving the dances specific historical features and being supposed to encourage patriotic feelings. Folklore used to be used as a tool in the socialist period, but it is still being actualized, in Macedonia nowadays.

The article studies history of formation and defines the main priorities in the activity of “the Union of the Ukrainian Professional Musicians in Lviv” during 1934–1939, in particular – in the activity of its performing section. New organizing methods in the preparation and conducting of the artistic events and formation of professional priorities and criteria have been characterized. Among more important aspects of “The Union of the Ukrainian Professional Musicians in Lviv” – organization of the thematic and jubilee concerts aimed at the active introduction of concert life in Lviv with the participation of the most brilliant Lviv composers and performers, organization and conducting of the performing contests, creation of music programs of the Ukrainian music on Lviv radio with the participation of the leading soloists-instrumentalists and chamber ensembles.

In the middle of the twentieth century, when European ethnomusicology started developing on the initiative of Bela Bartok, Filaret Kolessa and Stanislaw Lyudkevich, began to develop a methodology for the study of music dialects, the young Ukrainian scientist Volodymyr Hoshovsky joined the process. He went his own way. His innovative approach was to combine the work of related sciences: lingual geography and ethnomusicology. Ukrainian ethnomusicologist Vira Madyar-Novak examines the first publications of V. Hoshovsky in the context of music dialectology, expands and clarifies information about the early stage of his work.

2017 m. gegužės 11–12 d. Klaipėdoje vyko respublikinė mokslinė konferencija „Veritas Ethnologica: etnologijos doktorantų tyrimų gairės“. Konferencija siekiama kelti etnologijos mokslo krypties doktorantų disertacijų ir jų pagrindu atliekamų tyrimų kokybę, skatinti mokslinį bendradarbiavimą, diskusijas. Renginio pavadinimas sufleruoja, kad doktorantų susirinkime daugiausia dėmesio buvo skiriama atliktų, atliekamų, planuojamų tyrimų pristatymams, kuriais bandoma atskleisti vienokią ar kitokią tautos etninėje kultūroje perteikiamą „tiesą“. Jaunųjų mokslininkų susirinkime tyrimus iš viso pristatė šešiolika dalyvių iš Klaipėdos universiteto (KU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos istorijos instituto (LII), Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI).

Kad neliktų užmarštyje kai kurie praėjusio šimtmečio faktai, tikslinga juos priminti, pateikiant trumpą lietuvių kalbos dėstymo apžvalgą Italijos universitetuose, ypač akcentuojant lygiai prieš keturiasdešimt metų prasidėjusį etapą, kuriame po pasyvaus lietuvių kalbos mokymosi iš knygų ji ėmė gyvai skambėti Milano katalikų universiteto auditorijose. Vėliau lietuvių kalba pradėta dėstyti kaip baltų filologijos kursų sudedamoji dalis Florencijos ir Pizos universitetuose, o nuo 2005 m. Parmos univesitete ji dėstoma kaip savarankiška disciplina.

Reformacija – religinis ir visuomeninis sąjūdis – padarė didžiulį kultūrinį ir socialinį poveikį Lietuvai bei kitoms Europos šalims, skatino politinės ir visuomeninės minties plėtotę, tapo akstinu valstybių ir visuomenių modernizacijai. Reformacija iškėlė gimtosios kalbos svarbą, paspartino nacionalinių kultūrų ir mokslo raidą. Reformacija nesiribojo religiniu sąjūdžiu ir nesibaigė kartu su juo. Ji tapo drąsių, subrandintų, iš sąstingio išvaduojančių proveržių metafora. Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete 2017 m. lapkričio 16 d. vykusioje 4-ojoje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Tradicijos ir modernybės sąveika“, skirtoje 500-osioms Reformacijos metinėms, Lietuvos ir užsienio šalių pranešėjai kalbėjo apie Reformacijos teologiją ir filosofiją, Reformaciją ir jos santykį su kultūros istorija, kalba, literatūra, menu, etnine kultūra.

2017 m. gegužės 5 d. pakirstas klastingos ligos mirė vienas iš Klaipėdos universiteto kūrėjų ir puoselėtojų docentas daktaras Antanas Lukoševičius. A. Lukoševičius gimė Pušalote 1954 m. vasario 14 d. 1977 m. baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą 3 metus dirbo mokytoju, klasės auklėtoju Panevėžio rajono Krekenavos vidurinėje mokykloje. Apie pirmąją darbovietę visam gyvenimui išliko šviesūs įspūdžiai. Geru žodžiu Antanas visuomet minėjo savo auklėtinius, buvusius bendradarbius. Praėjus daugeliui metų ir kolegoms, ir studentams jis šmaikščiai, su linksmomis detalėmis papasakodavo nuotaikingų, prasmingų istorijų apie savo pedagoginės karjeros pradžią. Mokytojavimo patirtis sustiprino jo pedagoginį pašaukimą, o kartu nulėmė ir tolesnį profesinį kelią.

Mokytojo dienos išvakarėse Klaipėda ir visa Lietuva, ypač jos mokslo ir kultūros bendruomenė, liūdi profesorės, habilituotos mokslų daktarės, baltistės ir etninės kultūros puoselėtojos Audronės Kaukienės (1941 06 23–2017 10 03).

The article deals with folk traditional aerophonic instrumentation of Volyn and Polissya, its varieties, characteristic features, the way of making and living. The structure of melo music of the connoisseur music in the context of the pasty life of the studied region is analyzed.

The article examines the transformation and modification of the image of Sofia in the sories of poems cycle by Alexander Blok “Verses about the Beautiful Lady” and the collection of poms by Andrei Bely “Gold in Azure”. The author shows that the image of Sophia Celestial is represented in the works of poets-symbolists at all levels of religious and poetic consciousness, viz. at religious and mystical, ordinary and philosophical ones. It is noted that the image of Sophia, borrowed by the young symbolists from the philosophy of V. Solovyov, is associated in the poetry of A. Blok with the cult of Eternal femininity, and in the creativity of A. Belyy – with solar symbolism.