Res Humanitariae

The article draws attention to the distinctive features of Louis Passarge’s art of travel writing and to his originality best seen in the descriptive rendering of the Curonian landscape. The author offers many interesting ethnographic and historical details to describe the customs, the social relationships – the way of life prevalent among late nineteenth century Curonians. Passarge’s philological analyses, no less than his descriptions of landscapes, show that he was a writer of considerable talent. The article’s conclusions suggest that, in addition to factual information, Passarge’s work provides esthetic enjoyment as well as evidence of the intellectual attributes that characterized the writer.

Seniai visiems žinomas posakis apie genio bei pasaulio margumą tinka ir šiam žurnalo numeriui. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – publikacijų autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai; antroji – septyni straipsniai skirti literatūros mokslų, kiek mažiau (keturi) – kalbotyros, vienas – kultūros istorijos problemoms aptarti; taip pat publikuojama viena recenzija ir vienos tarptautinės konferencijos apžvalga. Oponentai gali sakyti: kam toks margumynas, ar nebūtų prasmingiau leidinį paskirti įvairiapusei vienos mokslo krypties problemų analizei. Dar kartą primenu, jog žurnalo redakcijos kolegija nuo pat pirmojo numerio aiškiai apsisprendė: „RES HUMANITARIAE – Klaipėdos universiteto leidinys, skirtas humanitariniams mokslams. Jame skelbiami filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos), filosofijos <...> moksliniai straipsniai, recenzuojami reikšmingesni mokslo veikalai, apžvelgiami svarbesni akademinio gyvenimo įvykiai (žr. RES HUMANITARIAE I. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, 3).

XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaiduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus.

Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.

Šiame žurnalo numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių mokslininkų straipsniai, skirti etnologijos, kalbotyros, literatūrologijos bei kultūros istorijos problemoms nagrinėti.

Klaipėdos universiteto nedraugų užmačioms nebuvo lemta išsipildyti.Uostamiesčio ALMA MATER liko ir, tų pačių nedraugų liūdesiui, liks savarankiška aukštąja mokykla. Negana to, šiemet priimti studentai (suformuotos grupės) į visas humanitarinių mokslų studijų programas. Vadinasi, dėstytojai dirbs. Skaitys paskaitas ir rašys mokslo darbus, o tai reiškia, kad ir žurnalas „RES HUMANITARIAE“ gyvuos. Jo gyvybingumą akivaizdžiai rodo ir apimtis. Ne veltui sakoma: „Kol storas suplonės – plonas sudūlės...“

Šiame numeryje aptariamos įvairios humanitarinės temos – baltų kalbų bei tarmių istorija ir nūdiena, kultūros istorijos dalykai ir šiuolaikinio miesto būtis. Daugiausia publikuojama kalbinių darbų. Net keturi straipsniai skirti atskiroms semantinėms leksikos grupėms. Jūratė LUBIENĖ ir Dalia PAKALNIŠKIENĖ pristato šiaurės žemaičių somatonimų galvos srities leksikos nominacijos tyrimo rezultatus, rodančius nominacijos tipų, būdų, ypač priemonių, įvairovę su ryškiais dominuojančiais elementais, atskleidžiančiais žemaitiškų leksemų skirtumus nuo bendrinės kalbos leksikos.

Žurnalo Res Humanitariae 25-ajame numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių humanitarinių mokslų atstovų tyrimai, skirti šiuolaikinio folkloro, muzikologijos ir kalbotyros problemoms nagrinėti.

Esame labai spartaus mokslo, komunikacijų, skaitmeninių technologijų tobulėjimo liudininkai. Tai perša naują komunikavimo, vartojimo, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Etninio savitumo išsaugojimas ypač aktualus globalizacijos kontekste. UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos pirmame straipsnyje sakoma: „Tolerancija yra pagarba gausiai mūsų pasaulio kultūrų įvairovei, tai – ne vien moralinė pareiga, bet ir politinis bei teisinis reikalavimas.“ Tad tik savo kalba, etnine kultūra besiremianti tauta gali dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, kurdama atvirą, modernią visuomenę, ir išlaikyti orumą bei gyvybingumą. Prie to, kad ir nedidele dalimi, prisideda ir žurnalas ,,Res Humanitariae“, kurio XXVI numeryje skelbiamos publikacijos, skirtos įvairių sričių – kalbotyros, literatūrologijos, kultūrologijos ir muzikologijos – klausimams, įprasminantiems žmogaus būtį ir siejantiems jį su savo tauta.

Liaudies išmintis byloja, jog sveikatą branginame, kada ją pradanginame. Ir išties, 2020 metų kontekstas ypatingas kalbant apie sveikatą – koronavirusas (COVID-19) sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kiekvieną dieną girdime, skaitome apie koronaviruso pandemiją: vieni skaičiuoja jos aukas, kiti pranašauja verslo pražūtį, treti gąsdina, kad lydimi nerimo ir įtampos gyvensime dar ne vienerius metus... Tačiau reikėtų pasidžiaugti, jog nors ir karantino sąlygomis, bet pavyko parengti šį ,,Res Humanitariae“ numerį, kuriame skelbiamų įvairiomis temomis straipsnių autoriai, jau gerai žinomi ir dar tik studijuojantys doktorantūroje, pristato savo naujausių tyrimų rezultatus, gautus taikant skirtingas šiuolaikines mokslinių interpretacijų prieigas.