Klaipėdos universitetas

Esame labai spartaus mokslo, komunikacijų, skaitmeninių technologijų tobulėjimo liudininkai. Tai perša naują komunikavimo, vartojimo, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Etninio savitumo išsaugojimas ypač aktualus globalizacijos kontekste. UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos pirmame straipsnyje sakoma: „Tolerancija yra pagarba gausiai mūsų pasaulio kultūrų įvairovei, tai – ne vien moralinė pareiga, bet ir politinis bei teisinis reikalavimas.“ Tad tik savo kalba, etnine kultūra besiremianti tauta gali dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, kurdama atvirą, modernią visuomenę, ir išlaikyti orumą bei gyvybingumą. Prie to, kad ir nedidele dalimi, prisideda ir žurnalas ,,Res Humanitariae“, kurio XXVI numeryje skelbiamos publikacijos, skirtos įvairių sričių – kalbotyros, literatūrologijos, kultūrologijos ir muzikologijos – klausimams, įprasminantiems žmogaus būtį ir siejantiems jį su savo tauta.

Using authentic material from inhabitants of Lithuania Minor, the article analyses the specific nature of the feast of Pentecost in this region, in terms of its chronological development (starting with the first written references up to this day), in order to reveal the most conspicuous stages in its development, and modern transformations of the customs and traditions. The article covers the main elements of the feast of Pentecost for the Lietuvininkai dating from the end of the 19th and the 20th century. These elements are then compared to the feast of Pentecost in other regions, in order to reveal structural and functional changes in calendar festivals.

Liaudies išmintis byloja, jog sveikatą branginame, kada ją pradanginame. Ir išties, 2020 metų kontekstas ypatingas kalbant apie sveikatą – koronavirusas (COVID-19) sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kiekvieną dieną girdime, skaitome apie koronaviruso pandemiją: vieni skaičiuoja jos aukas, kiti pranašauja verslo pražūtį, treti gąsdina, kad lydimi nerimo ir įtampos gyvensime dar ne vienerius metus...

Džiaugiamės galėdami pristatyti RES HUMANITARIAE XXXII tomą, kuriame susipina įvairios humanitarinių mokslų kryptys, atspindinčios tiek tradicinį, tiek šiuolaikinį požiūrį į kultūrą, kalbą, literatūrą ir visuomenę. Šiame tome pateikiami jaunųjų tyrėjų bei solidžios akademinės patirties turinčių mokslininkų tyrimai, kurie ne tik praplečia žinias apie mūsų kultūros paveldą, bet ir kelia aktualius klausimus apie dabarties iššūkius bei jų sprendimo būdus. Leidinys atspindi humanitarinių mokslų įvairovę ir gilumą, kviesdamas skaitytojus gilintis į temas, apimančias etnologiją, folkloristiką, lingvistiką, literatūrologiją, teologiją ir kt. Mokslininkai dalijasi savo įžvalgomis apie tradicijas ir šiandienos aktualijas, skatindami akademinį dialogą ir naujų perspektyvų paiešką.