Res Humanitariae

,,RES HUMANITARIAE“ XXVIII numeris pasižymi skelbiamų publikacijų įvairove, bet jo sandara ir turinys lieka ištikimas šio leidinio tradicijai. Straipsnių autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai, analizuojantys naujausias etninės kultūros, etnomuzikologijos, kalbotyros, literatūrologijos, istorijos temas.

,,RES HUMANITARIAE“ XXIX numeryje pristatomi gana plataus spektro lingvistinių reiškinių tyrimai, taip pat etnologijos, etnomuzikologijos, literatūrologijos publikacijos.

Vienijanti žurnalo „Res humanitariae“ XVIII numerio ašis – baltų kalbų ir kultūrų tyrinėjimai. Didžiausią rinktinės dalį sudaro baltų kalbų istorijai skirti darbai.

Lietuvos tapsmas jūrine valstybe, kaip rodo istorinė retrospektyva ir šiandienos aktualijos, yra gana nelengvas, trūkinėjantis, bet labai įdomus ir reikšmingas procesas. Tik XX a. 3-iajame dešimtmetyje nepriklausoma Lietuvos valstybė įgijo platesnę geografiniu ir reikšmingesnę istoriniu bei ekonominiu požiūriais prieigą prie Baltijos jūros. Tai, regis, sudarė prielaidas spartesniam ir glaudesniam lietuvių priartėjimui prie jūros, jūrinio mentaliteto formavimuisi, kuris kol kas nėra sulaukęs deramo humanitarinių mokslų tyrėjų dėmesio. Kalbiniai ir kultūrologiniai jūros koncepto (konceptualiojo lauko) bei nuo jo neatsiejamo lietuvių jūrinio mentaliteto moksliniai tyrimai Lietuvoje tebėra užuomazgos būsenos. Šiame „Res humanitariae“ numeryje publikuojami moksliniai straipsniai, kuriuose tradiciniais ar moderniaisiais metodais tiriama jūros mentalinė kategorija, jos verbalinė ir neverbalinė raiška lietuvių ir kitų tautų kalbose bei įvairiose kultūros srityse. Publikacijos parengtos 2014 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universitete vykusioje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Tradicijos ir modernumo dermė: konceptas JŪRA kalboje ir kultūroje“ skaitytų mokslinių pranešimų pagrindu.

Šiame „Res humanitariae“ numeryje pristatomi gana plataus spektro lingvistinių reiškinių tyrimai. Taip pat įvairios ir tiriamosios kalbos: aptariami tam tikri lietuvių, anglų, rusų, latvių, ukrainiečių, lenkų, armėnų kalbų dalykai atskirai arba kurias nors kalbas gretinant.

Šis „Res humanitariae“ numeris skirtas daugiausia Kuršių nerijos istorijos, archeologijos, kultūros ir kalbos klausimams. Prie jų temiškai šliejasi ir kito marių kranto kapinių įrašų tyrinėjimas bei nedidelis vakarų žemaičių tarmės žodynėlis, sudarytas iš vieno pateikėjo medžiagos.

Šis Res humanitariae tomas skirtas tradicijos ir modernumo santykiui literatūroje, etnografijoje, istorijoje nagrinėti. Leidinį sudaro straipsniai, kurie buvo parengti II tarptautinės konferencijos „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“ pranešimų autorių. Straipsniuose analizuojami įvairaus pobūdžio tradicijos skoliniai, pavyzdžiui, žanrų, tekstiniai, leksiniai, pasaulėžiūros, idėjų, motyvų ir kt.