Regional Formation and Development Studies

Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.

Intellectual capital (IC) has evolved and excelled as an academic discipline since the early 1990s, and has reached the fourth stage of research. Research was promoted by analysts in companies to understand the value creation process and identify resources required. Investment and spending on IC and value creation analysis have changed a firm’s decisions and impact analysis.

Moterų ir vyrų savybių skirtumai, jų reikšmė karjerai, organizacijų veiksmingumui ir toliau išlieka mokslinių diskusijų objektu. Straipsnyje nagrinėjamos sociokultūrinės, psichologinės ir organizacinės šių savybių skirtingo suvokimo priežastys. Skiriami esminiai psichologiniai efektai, lyčių savybių specifikos vertinimo stereotipai ir kiti galimi įtakos turintys veiksniai. Empiriniame tyrime analizuojamos savybės, priskiriamos vyrams ir moterims, vertinamos darbo aplinkos, elgesio bei vadovų preferencijos lyties aspektu. Tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą ir faktorinę analizę.

The current tendencies of a global society are obvious: the labour market is expanding, people are travelling for various reasons all over the world, every organisation can have foreign workers with different cultural backgrounds, the internationalisation of studies HEIs is constantly being implemented, etc. Successful and effective daily life depends on the readiness of people of any age to be open to global change and innovation. The intense pace of life requires adaptation to new circumstances and the use of internationally recognised tools to address global challenges. This article reveals the benefits of intercultural communication in a global society. This form of communication influences the quality of modern life, and strengthens positive attitudes towards new trends in the labour market, global business, immigrants and foreigners. In addition, intercultural communication can be used to promote local culture to others, and to become familiar with other cultures. The analysis and survey of various sources provides valuable evidence that intercultural communication is beneficial to the quality of daily and professional life, and creates a competitive advantage for labour market professionals. According to the results of the survey, intercultural communication is useful for strengthening self-esteem and confidence, developing new competencies, studying abroad, and managing careers in business.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų poveikio tendencijas atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų įgyvendinimo tendencijų ir socialinėje aplinkoje esamų vertybinių nuostatų poveikio šiems procesams suvokimu institucinės veiklos valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros procesus veikiančių socialinės aplinkos vertybinių nuostatų aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad socialinėje aplinkoje esamos vertybinės nuostatos tiesiogiai veikis darnumo principų įgyvendinimo plėtros procesus.

The purpose of this research is to identify the entrepreneurship ecosystem in Malaysia based on PFP methodology from the Global Entrepreneurship Index (GEI). As one of the top performing economies in Asia, the Global Entrepreneurship Index (GEI) score of Malaysia stood in the ‘middle rank’ from 2012 to 2016 (ranked 46th out of 96 surveyed countries). The analysis has revealed that Malaysia has two strong pillars that are unique to the country, namely ‘human capital’ and ‘process innovation’. There are seven other pillars that did not perform well, namely, technology absorption pillar, high growth, risk capital, cultural support, product innovation, start-up skills, and internationalisation. In order to improve these areas, the Malaysian government needs to enact ‘supportive regulation’ for entrepreneurs, such as promoting entrepreneurs in external events, tax holidays, a less complicated business permit application process, ease of access to bank loans, and business training.

Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų pasitenkinimo darbu sąsajų su mokyklos direktoriaus etišku vadovavimu ir mokytojų psichologine nuosavybe empirinis tyrimas, besiremiantis J. B. Avey’aus ir kolegų sudarytu bei verslo sektoriuje išbandytu teoriniu modeliu, kuris pasitvirtino ir Lietuvos švietimo kontekste, patvirtindamas tyrimo hipotezes, kad egzistuoja: 1) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 2) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų psichologinės nuosavybės tarpusavio sąsaja; 3) statistiškai reikšminga mokytojų psichologinės nuosavybės ir jų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 4) mokytojų psichologinė nuosavybė yra tarpinis mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu kintamasis (mediatorius). Šie rezultatai leidžia teigti, kad mokyklos vadovas, praktikuodamas etišką lyderystę ir sudarydamas palankias sąlygas mokytojų psichologinės nuosavybės formavimuisi, gali tikėtis didesnio mokytojų pasitenkinimo darbu.

Organizacijos vykdomos veiklos sėkmė daugeliu atvejų priklauso nuo jos vadovo. Straipsnyje aptariami vadovavimo stiliai organizacijoje. Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikiami vadovavimo stilių – transakcinio, transformacinio ir tarnaujančiojo – apibrėžimai, sudaryta vadovavimo stilių lentelė, kur pagal pasirinktus vertinimo kriterijus teoriškai paaiškinami jų skirtumai. Nustatyta, kad pasirinkti kriterijai yra tinkami vertinti vadovavimo stilius organizacijose. Organizacijose galimi skirtingų vadovavimo stilių deriniai. Palyginus vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų išsakytus teiginius nustatyti tie patys vadovavimo stilių deriniai, skiriasi tik proporcijos.

The Baltic Sea Region (BSR) appears as a specific space in which ports, maritime transport and the entire shipping cluster are crucially important. The BSR is one of the most heavily trafficked seas in the world, and maritime transport has contributed to its prosperity. After the collapse of the USSR, the Baltic Sea recovered its role as a contact and transit area. The opening up of the eastern shore to the market economy has brought about the reactivation of its maritime system, which over the years never stopped being a major element in the production of regional integration. Discourses on Baltic unity are often based on the importance of maritimity and maritime trade, but there is also a significant regional diversity in the shipping industry. Nowadays, the emergence of new directions in specialisation, and of new decision makers in ports, allows for new expectations and issues for Baltic ports. The author shows how, in this special Baltic context, ports and maritime stakeholders interact, participating in regional development and integration, but also by pursuing differentiated trajectories.