Klaipėdos universitetas

Mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti kuriamą teorinį modelį, kuris apibūdintų pagrindinius mokyklų tobulinimo pasitelkus skaitmenines technologijas elementus ir leistų atskleisti mokyklų skirtumus bei nustatyti jų geriausią praktiką ir iššūkius. Modelis projektuojamas tokių teorijų, kaip, pvz., mokyklos tobulinimo, edukacinių inovacijų, besimokančios mokyklos, pagrindu, integruojant naujausias skaitmeninių technologijų vaidmens edukacijoje ir mokyklos vadyboje teorijas. Modelio pagrindą sudaro šeši pagrindiniai elementai, apibūdinantys inovatyvią skaitmeninę mokyklą: mokyklos vizija, lyderystė, mokymo(si) procesas, besimokanti bendruomenė, veiklos kokybės užtikrinimas, skaitmeniniai ištekliai. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymo galimybėms, atsakant į klausimą, kaip jos prisideda tobulinant pedagoginę ir vadybinę praktiką. Sukurtas inovatyvios skaitmeninės mokyklos teorinis modelis bus tolesnio tyrimo pagrindas, leisiantis mokykloms apmąstyti, suprasti ir tobulinti savo praktikas, siekiant pasitelkus skaitmenines technologijas siekti tvarių pedagoginių ir vadybinių pokyčių.

Straipsnyje nagrinėjama priešmokyklinio ugdymo mokytojo lyderystės raiškos problema. Pristatomi interviu su įstaigų, teikiančių priešmokyklinį

The Covid-19 pandemic posed new challenges and opportunities for participants in education. The following article reveals the experiences

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

The article analyzes the factors that influence the quality of the study. Quality of study and its assurance are priority tasks in the European higher education area. The key provisions of the Bologna Process focus on the paradigm shift in higher education. The Berlin Communique (2003) identifies the need for quality assurance at institutional, national and European level as well as for the development of common quality assurance criteria and methodologies. The Bergen Communiqué (2005) emphasized the importance of research for the improvement of studies, and endorsed the European qualifications framework for higher education based on learning outcomes. They are defined by the Dublin Descriptors (2005), which describe knowledge and understanding specific to each cycle, the application of knowledge and understanding, as well as decision-making, communication and learning to learn skills (2014-2020 Case Study of the Suitability and Compatibility of European Union Funds Investment in Training Programs, 2018). The Leuven Communique (2009) emphasizes student-centered studies, which remain a priority in the European Higher Education Area Quality Assurance Regulations and Guidelines (2015). The article analyzes the attitude of students of pedagogical studies towards the factors that influence the quality of studies. Students from Lithuanian and Romanian regional universities (Klaipėda University and 1 Decembrie 1918 University) participated in the study, 553 persons studying in various forms, undergraduate and postgraduate studies. The study was conducted with the aim of increasing internationalization and developing partnerships with European Union universities. Close collaboration in research helps to disseminate best practice in improving the quality of studies. This international study is theoretically and empirically based on the research methodology and statistical methods have identified the most important factors that determine the quality of the study process. It is researched how students’ attitudes towards individual study process quality factors depend on their study evaluation, learning motivation, age and other parameters. The dissemination of the research results will help the academic community of the universities to carry out similar research and to improve the quality of studies on this basis.

Higher education, scientific research and innovations play a significant role in supporting social cohesion, economic growth and global competitiveness. The Bologna Process documents note the importance of the involvement of students in the quality assurance of higher education.The aim of the article is to reveal the connections between learning provisions and study quality of the Klaipėda University (hereinafter: KU) Childhood Pedagogy study programme students. 131 students of Klaipėda University Childhood Pedagogy study programme were interviewed by means of a questionnaire.The research reveals that students’ attitudes towards individual determinants of the study quality are related to the learning provisions that they follow. Students have identified most important factors affecting the quality of studies: relationship between the student and the university teacher, student motivation to learn, teaching/learning methods and university teacher competences. The results of the research can help university management team, programme curators to enhance educational processes at the university by improving the quality of studies.

Ištyrus Klaipėdos gyventojų, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi procese nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus apie 42,5 proc. respondentų šioje veikloje nedalyvavo, 19,1 proc. darbdavių ir net 28,1 proc. socialinių partnerių neorganizavo jokių mokymų. Daugiausia klaipėdiečiai dalyvavo psichologijos, savirealizacijos, saviugdos, verslumo, vadybos ir projektų rengimo, kompiuterinio raštingumo, apskaitos ir finansų, sveikatos, sveikatinimo ir sveikos gyvensenos mokymuose. Klaipėdos įmonių ir socialinių organizacijų vadovai nėra labai aktyvūs planuodami savo darbuotojų / narių neformalų mokymą. Respondentai nurodė, kad didžiausia kliūtis mokytis yra lėšų trūkumas. Ištirta, kad pagrindiniai mokymų finansavimo šaltiniai yra asmeninės ir darbdavių lėšos. Trečdalis respondentų nurodė, kad mokymuisi, kuris susijęs su profesija ar asmeniniais interesais, iš viso negali skirti lėšų.

The development of information technology (IT) in the process of modern primary education poses new challenges for participants in this process. Despite the fact that the development of IT enhances teaching/learning, and makes it modern and attractive, the unrestricted and irresponsible use of IT can have negative consequences for both the physical and the mental health of younger school-age children. The article analyses problems related to features of creating a healthy child-friendly teaching/learning environment in the context of the development of IT in primary education. A total of 237 primary school teachers in western Lithuania were interviewed by means of a written (questionnaire) survey research method.The research results show that a computer is the main IT tool in the primary education environment. Almost all the interviewed teachers had them in their classrooms. Teachers lack in particular interactive boards and tablets. Only a very small number of teachers had them in their classrooms. The teachers interviewed lack more diverse means of IT in their classrooms, which limits the possibilities for using IT in the education process. The results of the research reveal that although primary school students know about safe use and health-care when working with IT, they are not able to apply the available knowledge in practice. Children lack the acquisition of practical actions and skills in applying them in life situations. Only a third, and even fewer teachers, agreed that while using IT children are able to sit correctly at a desk, protect their eyesight, do eye exercises, coordinate eye and hand movements, etc. Therefore, not only are modern means of IT and their safe installation important for the creation of a healthy child-friendly primary teaching/learning environment in the context of IT, but so is the development of safe and healthy child-friendly behaviour with IT: the regulation and distribution of work time with IT at school and at home, the responsible use of IT; not only the provision of knowledge about the use of IT to students, but also the formation of practical skills and their application in life situations.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemoje identifikuojamas darbuotojų senėjimas ir jų trūkumas, o į laisvas pareigybes

Straipsnyje analizuojami darnaus vystymosi įgūdžiai ugdymo įstaigose. Atliktas ugdymo įstaigų veiklų ekspertinis ir poveikio aplinkai vertinimas, taikant ekologinio pėdsako metodą. Skatinant ugdymo įstaigų bendruomenes domėtis aplinkos apsauga ir ugdyti darnaus vystymosi įgūdžius, nuo 2015 metų vykdoma Darnios mokyklos programa, kur dalyvauja įvairių lygių Lietuvos ugdymo įstaigos (nuo ikimokyklinio, bendrojo, profesinio lavinimo iki neformaliojo ugdymo) ir joje dirbantys (besimokantys) bendruomenės nariai. Darnaus vystymosi įgūdžiai analizuoti, įgyvendinant naujas praktines veiklas, kurios mažino ugdymo įstaigų ekologinį pėdsaką. Tyrimas atskleidė, kad aktyviausios bendruomenės buvo tos, kurios į veiklas įtraukė daugiau dalyvių ir socialinių partnerių. Darnaus vystymosi įgūdžių formavimo procesas sudarė sąlygas į aplinkosauginio ugdymo veiklas įtraukti įvairaus amžiaus ir grupių žmones. Vykdytos aplinkosauginės priemonės bendruomenėms padėjo aktyviau dalyvauti vykdant aplinkosauginius projektus ir suprasti poveikio aplinkai pasekmes. Dalyviai atsakingiau vertino aplinką ir stengėsi labiau tausoti išteklius.