Klaipėdos universitetas

Vykdant tyrimą siekta nustatyti sveikatos priežiūros organizacijų lyderių emocinio intelekto (EI) ir lyderystės veiksmingumo tarpusavio

Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir

Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

The development of information technology (IT) in the process of modern primary education poses new challenges for participants in this process. Despite the fact that the development of IT enhances teaching/learning, and makes it modern and attractive, the unrestricted and irresponsible use of IT can have negative consequences for both the physical and the mental health of younger school-age children. The article analyses problems related to features of creating a healthy child-friendly teaching/learning environment in the context of the development of IT in primary education. A total of 237 primary school teachers in western Lithuania were interviewed by means of a written (questionnaire) survey research method.The research results show that a computer is the main IT tool in the primary education environment. Almost all the interviewed teachers had them in their classrooms. Teachers lack in particular interactive boards and tablets. Only a very small number of teachers had them in their classrooms. The teachers interviewed lack more diverse means of IT in their classrooms, which limits the possibilities for using IT in the education process. The results of the research reveal that although primary school students know about safe use and health-care when working with IT, they are not able to apply the available knowledge in practice. Children lack the acquisition of practical actions and skills in applying them in life situations. Only a third, and even fewer teachers, agreed that while using IT children are able to sit correctly at a desk, protect their eyesight, do eye exercises, coordinate eye and hand movements, etc. Therefore, not only are modern means of IT and their safe installation important for the creation of a healthy child-friendly primary teaching/learning environment in the context of IT, but so is the development of safe and healthy child-friendly behaviour with IT: the regulation and distribution of work time with IT at school and at home, the responsible use of IT; not only the provision of knowledge about the use of IT to students, but also the formation of practical skills and their application in life situations.

The article defines theoretical aspects of the concept of attitude phenomenon, discusses the theoretical aspects in attitude formation,

Nemažėjančios socialinės problemos, įvairūs socialiniai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo proceso dalyvių poreikius, motyvaciją, lūkesčius, šeimų švietimui kelia atitinkamus iššūkius. Straipsnyje pristatomos pedagogų ir tėvų nuomonės apie šeimų švietimo organizavimo ir įgyvendinimo galimybes Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos (raštu) būdu apklausti 97 pedagogai ir 208 tėvai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausia šeimų švietimą organizuoja ir įgyvendina ikimokyklinio ugdymo pedagogai, rečiau – administracija ir specialistai. Vykdomas abiejų krypčių šeimų švietimas – informacinio ir kryptingo edukacinio, pažymėtina, kad informacinio pobūdžio – dažniau. Šeimų švietimui organizuoti ir įgyvendinti dažniausia trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, lektorių, švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Šiame procese ypač svarbi asmeninė respondentų nuomonė ir įsitraukimą į procesą lemiančių veiksnių kaita, tokių kaip šeimų aktyvumas, pakankamas specialistų skaičius, laikas, lėšos, komandinis darbas, tėvų įsitikinimų ir elgesio pokyčiai, visų švietimo proceso dalyvių bendradarbiavimas ir kt.

The article presents a study of the physical activity of older students (15 to 18 years old) during the lockdown period. It analyses whether students’ physical activity changed during the lockdown period after the introduction of certain restrictions in a survey of 150 respondents at the General Education and Vocational Training Centre. Summarising the results of the survey, it can be stated that one third (30%) of the respondents spent three to four hours a week with friends and family during the lockdown. The respondents also actively participated in volunteering: as many as 30% devoted some time to this activity. It also turned out that a third of respondents (30%) spent between three and four hours at a computer. The study found that physical activity did not decrease during lockdown, only the nature of activities and the physical activity changed. It should be noted that those students who were active in sports prior to the announcement of the lockdown restrictions remained physically active.

Stiprinant pradinių klasių mokinių sveikatą ypatingas vaidmuo tenka tėvų vykdomai savo vaikų sveikatos elgsenos stebėsenai ir korekcijai. Straipsnyje išryškinamas tyrimo tikslas – ištirti tėvų nuomones dėl jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos stebėsenos ir korekcijos šeimoje. Tyrime dalyvavo 303 tėvai, auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikyta apklausa raštu. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad beveik visi tyrime dalyvavę tėvai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų asmens higienos įpročius, emocinę būseną bei netinkamą elgesį. Beveik trečdalis tėvų dar nepakankamai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų sėdėseną, laikyseną, kuprinės svorį. Maždaug pusė apklaustų tėvų nepakankamai dažnai domisi savo vaikų mityba ne namuose. Nors didesnė tėvų dalis stebi ir koreguoja pradinių klasių mokinių dienotvarkę bei vaiko buvimo prie ekranų laiką, tačiau dar maždaug penktadalis tėvų tai daro kartais arba retai.

Policininkų psichoemocinė būsena, jų patiriamo streso darbe ypatumai, streso valdymas yra aktualios visuomenės sveikatos problemos. Darbe patiriamas stresas gali lemti pareigūnų atliekamo darbo kokybės prastėjimą, prastą darbo funkcijų atlikimą. Straipsnyje keliamas tyrimo tikslas – policijos pareigūnų darbe patiriamo streso analizė. Tyrime dalyvavo 138 Lietuvos komisariatų policijos pareigūnai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausa raštu. Naudota SPSS programa, taikytas chi kvadrato kriterijus. Duomenys reikšmingi, kai p ≤0,05. Tyrimas atskleidė, kad policijos pareigūnams reikėtų kurti palankesnę, saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką, vis dar trūksta vadovų palaikymo ir pasitikėjimo jais.