Klaipėdos universitetas

The Finnish concept of sisu is a phenomenon in Nordic culture that has existed for 500 years in the Finnish nation. This cultural construct, a kind of lifestyle, a kind of ideology of life, enables the development of a persevering, balanced, enduring, resilient, healthy and harmonious personality. The sisu phenomenon inspires one to persevere, and to fight for success despite difficulties, even when it seems that the limits of human power have already been reached. The Nordic cultural construct of sisu has been linked with mental toughness and resilience, and good physical and mental health. There are elements that help to develop sisu in the individual and in society. They include the mindfulness of nature, physical activity, positivity, relaxation and recreation, withdrawal and stepping back, task fragmentation, leaving the comfort zone, and reward for completing a task. All of these are important elements for developing perseverance and inner strength, or sisu.

Stiprinant pradinių klasių mokinių sveikatą ypatingas vaidmuo tenka tėvų vykdomai savo vaikų sveikatos elgsenos stebėsenai ir korekcijai. Straipsnyje išryškinamas tyrimo tikslas – ištirti tėvų nuomones dėl jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos stebėsenos ir korekcijos šeimoje. Tyrime dalyvavo 303 tėvai, auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikyta apklausa raštu. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad beveik visi tyrime dalyvavę tėvai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų asmens higienos įpročius, emocinę būseną bei netinkamą elgesį. Beveik trečdalis tėvų dar nepakankamai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų sėdėseną, laikyseną, kuprinės svorį. Maždaug pusė apklaustų tėvų nepakankamai dažnai domisi savo vaikų mityba ne namuose. Nors didesnė tėvų dalis stebi ir koreguoja pradinių klasių mokinių dienotvarkę bei vaiko buvimo prie ekranų laiką, tačiau dar maždaug penktadalis tėvų tai daro kartais arba retai.

Policininkų psichoemocinė būsena, jų patiriamo streso darbe ypatumai, streso valdymas yra aktualios visuomenės sveikatos problemos. Darbe patiriamas stresas gali lemti pareigūnų atliekamo darbo kokybės prastėjimą, prastą darbo funkcijų atlikimą. Straipsnyje keliamas tyrimo tikslas – policijos pareigūnų darbe patiriamo streso analizė. Tyrime dalyvavo 138 Lietuvos komisariatų policijos pareigūnai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausa raštu. Naudota SPSS programa, taikytas chi kvadrato kriterijus. Duomenys reikšmingi, kai p ≤0,05. Tyrimas atskleidė, kad policijos pareigūnams reikėtų kurti palankesnę, saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką, vis dar trūksta vadovų palaikymo ir pasitikėjimo jais.