Straipsnyje nagrinėjama viešojo sektoriaus rinkodaros principų taikymo raida viešojo valdymo modelių evoliucijos kontekste. Pateiktas
požiūris, kad skirtinguose viešojo valdymo modelių raidos etapuose sudaromos skirtingos rinkodaros sprendimų taikymo
viešojo sektoriaus institucijų veikloje galimybės. Nustatyta, kad reikšmingiausi pokyčiai viešojo sektoriaus rinkodaros taikymo
kontekste įvyko naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo raidos etapuose. Naujosios viešosios vadybos reformų etapas
žymėjo privataus sektoriaus metodų integravimą į viešąjį sektorių. Vykdant reformas skatinta debiurokratizacija, tarpinstitucinė
konkurencija, palyginimo metodų taikymas, privatizacija, orientacija į klientą ir rezultatą, tad susidarė palankios sąlygos plėsti rinkodaros
metodų instrumentarijų teikiant viešąsias paslaugas, taikyti įvairias naujų klientų pritraukimo ir jų poreikių tenkinimo metodikas.
Naujasis viešasis valdymas akcentuoja opozicines vertybes: įvairių suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, tinklinę sąveiką,
pasitikėjimo ir atskaitomybės skatinimą. Taikant šį modelį sudaromos naujos rinkodaros priemonių taikymo ir jų sklaidos galimybės.