Tiltai

Taikant mokslinės ir metodinės literatūros analizės metodą atskleista: švietimas, kaip neįgaliųjų studijavimo kontekstas, ir studijos aukštojoje mokykloje, kaip karjeros prieiga. Teorinė analizė įgalino pateikti švietimą kaip daugiafunkcį veiksnį, nuo kurio priklauso žmogaus ugdymasis, socialinis dalyvavimas, gyvenimo darna. Karjera, taikant teorinę analizę, šiuolaikiniu požiūriu pristatoma kaip pasirinkta veikla, kuri gali būti visuomeniškai ar individualiai reikšminga, išreikšta per socialinį žmogaus dalyvavimą. Taikant literatūros ir dokumentų analizės metodus istoriniu ir geografiniu aspektais ištirta Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgaliųjų situacija, atskleidusi, kad daugiausia studijuojančių neįgaliųjų turi judėjimo negalę. Taigi atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo judėjimo negalę turintys žmonės – patyrusieji stuburo traumą. Atlikus kiekybinį tyrimą ištirtos neįgaliųjų studijavimo, užsiėmimo ir laisvalaikio leidimo tendencijos. Identifikuoti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp sociodemografinių respondentų duomenų ir ugdymosi bei laiko leidimo kaip svarbių socialiniam dalyvavimo ir karjeros sričių.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemoje identifikuojamas darbuotojų senėjimas ir jų trūkumas, o į laisvas pareigybes

Straipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimoproblema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių,ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių.Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jųįgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyjepristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas.