Regional Formation and Development Studies

In this journal there are some papers selected from international seminar, which was held on 26 of Aprilat KU Faculty of Social Sciences „Regional and Territorial Research Methods: Theory, Practical Applicationand Interdisciplinary Approach“ (the idea of this seminar created by assoc. prof. dr. E. Spiriajevas).If we’ll analyze these papers we’ll see interdisciplinary approach to formulated topic. There are aspects ofevaluation of regions (in papers of B. Melnikas, G. Burbulytė-Tsiskarishvili, I. Normantė), unclosed view tointerdisciplinary approach when is evaluating territorial aspect (J. Paiders, J. Paiders and D. Verkulevičiūtė-Kriukienė, S. Reliūgaitė, M. Eidukevičienė and K. Ramanauskaitė, A. Bučienė). Government politics in regionalaspect are shown in papers L. Kraujutaitytė, J. Dvorak, A. Bučinskas, V. Giedraitytė, A. Raipa andM. Kučinskienė, A. Marčinskas and description of CRS taking in mind opinion of society in I. Mauricienė,J. Paužuolienė paper. More differ paper is created by A. L. Arbušauskaitė, N. Juščenko. This paper analysescemetery data, but it is suit of the used differ methodology from different regions. Efficiency of organizationalnetworks analyzes E. Ribačonka, J. Kasnauskė, and evaluation of managers is described in papers createdby A. Giedraitis and K. Ramanauskas. Methodological aspects in managerial approach are shown in paperscreated by D. Benetytė, G. Jatulevičienė and L. Šimanskienė, L. Sandu. Innovations problems are describein papers like D. Škiltere, S. Jesilevska and E. Mineikaitė. There are some concurrence analyses in differentfield: Lithuanian tourism place in EU (D. Labanauskaitė, E. Gedvilas), airports activity (G. Kristaps), GDPin Baltic States (G. Braslinš, A. Orlovs, I. Braukša, A. Bulis). So this journal number should be interestingfor different field of scientists and business people.

Usually, monumentsepigraphs keep a lot of personal and social information about a buried person.This general information may help to better understand the community orresidents of a specific area. This is especially true in the case of Klaipėda region and itsnative population. The results of analysis of survived epigraphs of old Evangelico-Lutherancemeteries in Klaipėdaregion are presented in this article. The research was done using socialstatistical methods, which are usually used to characterize social community.The obtained results allow modeling the stratification organization of formerpopulation.

Thearticle aims to show why and how trust and its components of are importantwithin organizational context. Trust in virtual teams is a rathernew and little studied field. Explicitunderstandings of what is a virtual team together with which dimensions definesuch team are provided. Afterwards, the article discuss what specificchallenges virtual teams face when attempting to establish trust between itsmembers providing knowledge on what actions and behaviors can build trust in avirtual team and overcome the challenges specific to virtual teams. Due tocertain virtual teams’ specifics (geographic dispersion, electronic dependence,dynamic structure and cultural diversity) trust in these teams is usually low. Basedon the empirical research results methods for building trust in the virtualteam are suggested.

Sustainable economic development isbased on the favourable and stable business environment that promotescompetitiveness of companies. Commercial banks facilitate the capital flow fromthe less efficient sectors of the economy and businesses to more competitiveindustries and enterprises. The purpose of the research is to analyze the dynamicsof the Baltic States’ GDPs during years 2005–2010and to test the GDP correlation with the loans issued by domestic commercialbanks to the businesses. The key results of the analysis provide evidence aboutthe mutual relations between the leading and influencing factors in GDP andissued loans and serve as a basis for developing proposals on fostering the recoveryof Baltic States’ economies. The Granger testanalysis performed for the aggregate GDP and lending, as well as for six industries,provides controversial results and indicates that output in some industries hasmutual relationship with the availability of financial resources, however thebusiness sector development leads to the increase of credit granting thus ensuringthe development of the sector. The methods applied in the research comprise thesystematic, logical and comparative analysis, analysis of statistical data,expert method and generalization, as well as the econometric Granger causalitytest method.

Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.

Straipsnyje, taikant Kinijos mokslų akademijosModernizacijos tyrimų centro pasiūlytą metodiką, apskaičiuota Lietuvosapskričių pirminė modernizacija 2000–2011 metais. Atliekant skaičiavimus,paaiškėjo, kad ši metodika lengvai adaptuojama ir galimá sėkmingai pritaikytitiriant Lietuvos regionų modernizacijos tendencijas. Nustatyta, kad įgyvendinant pirminę modernizacijąpirmiausia būtina sumažinti žemės ūkio sektorių ir užimtųjų žemės ūkyje dalį.Antra, reikia didinti švietimo aprėptis didinant studentų skaičiųaukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Tyrimo metu pasitvirtino autorių ex ante formuluota prielaida, kad modernizacijos sąvokos siaurinimas ikiinovacijų yra klaidinga nuostata. Inovacijas derėtų laikyti jau postmoderniomisvertybėmis. Bandymas ieškoti šių postmodernių vertybių tuose teritoriniuosevienetuose, kurie dar tik siekia modernizuotis, lemia neatitikimą tarpvyriausybės kuriamų plėtros strategijų ir vietinių raidos realijų.

Straipsnyje nagrinėjami žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo organizacijai nustatymo klausimai, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą regione. Nagrinėjama formali žemiausiojo lygmens vadovųveiklos vieta valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV. Nustatyta, kad organizacijoje siekiant maksimalausrezultato, būtinas glaudus tiesioginio vadovo, žemiausiojo lygmens vadovo irpavaldinių valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAVryšys ir tinkamumas, kad organizacijos tikslai ir jų siekimo būdai būtų visiemssuprantami. Todėl kiekvieno darbuotojo (grandies) valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV veiksmai darbo procese turi būtisuderinti su kito veiksmais. Parengta metodologija ir sukurtas žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo nustatymo valdymo grandinėje modelis pasižymi tyrimometodų (taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai) ir prieigų įvairove(atliekama kryžminė tiesioginio ir žemiausiojo lygmens vadovo bei pavaldiniųapklausa). Pabrėžiama,kad žemiausiojo lygmens vadovų tinkamumą organizacijai tikslinga nustatytivertinant valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV: kur TV – tiesioginis vadovas, ŽLV –žemiausiojo lygmens vadovas, PAV– pavaldiniai, vertinimo kriterijų, t. y. asmeniniųir dalykinių savybių bei vertybių, pagrindu. Kad valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV tarp grandžių vyrautų tarpusavio supratimas ir veikla būtų darni, būtina tenkintivieną iš dviejų sąlygų: visų vertinimai turi atitikti situacijos vertinimą(kiekvieno asmeninis ir partnerio pateiktas vertinimai turi sutapti); jeigrandžių vertinimai skiriasi, partneriai turi stengtis vienas kitą suprasti ir pateisinti arba būtina keisti ŽLV.

Straipsnyje aptariamas paradoksas,susijęs su regionų programų vertinimu ir regionų sanglauda Europos Sąjungoje: augantregionų programų vertinimo skaičiui, regionų sanglauda nedidėja. Jei jauįmanoma apskaičiuoti regionų sanglaudos politikos rezultatus ir poveikį, taikodėl neįmanoma paskatinti jos plėtotės ir išmatuoti taip, kad taptų akivaizdu,jog ji didėja? Arba kažkas negero vyksta su regionų sanglaudos politika, arbasu jos matavimais. Kol kas mes krypstame į blogų matavimų diskursą: tai, kąvertiname, ir tai, kaip vertiname, priklauso nuo vertinimo metodologijų. Tai labaipopuliarus požiūris. Jį straipsnyje bandome išplėsti, eksperimentuodami sunaratyvų teorija. Taikydami dispozityviąją analizę penkiuose straipsnioskyriuose iliustruojame prasmių kūrimo procesą, išryškiname keletą bendrųpamirštų prasmių ir reikšmių, kurios susijusios su regionų programų vertinamųjųveiksmų multidiscipliniškumu.

Regional airports play a significant role inpromotion of connectivity and regional development. This is one of reasons whyairports are treated as public assets and in 77 % cases (airportsproviding scheduled air transport services) owned and operated by public sectorin the EU. 71 % of these publicairports have corporatized airport operators. Latviahas threepublic civil aviation airports planned for scheduled flights until 2015: Riga InternationalAirport as well as Liepaja Airportand Ventspils Airport (Kurzeme planning region). Latviacurrently has decentralised operational model of airports. Riga InternationalAirport is owned by state and operatedby a joint stock company.Regional airports are owned by Liepaja and Ventspils municipalities andoperated by 100 % municipality owned limited liability companies. Liepaja Airport and Ventspils Airport plan to certify itsaerodromes and start scheduled flights in 2015. The long term traffic forecastof both airports is short to provide a long term financial sustainability.Regional airports are reliant on public service obligation compensations foroperation and maintenance of airfields as well as diminishing compensations toairlines for operating of scheduled flights. Considering the aerodrome’scertification and financial feasibility risks, alternative operational modelsare worth considering. They include centralised model (joint operation of allthree airports by a state owned company) and semi-centralised model (jointmanagement of regional airports by resource sharing). The main conclusion is that current decentralisedoperational model is not feasible to provide long term operationalsustainability of regional airports and it is worth considering introduction ofalternative operational models (preferably centralised model) subject tofurther analysis.

Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslo aplinkos strateginės vadybos svarbą, rengiant verslo plėtros strategines kryptis politinių, ekonominių, socialinių ir kitų sprendimų kontekste. Autoriai akcentuoja šiuolaikinės aplinkos reikšmę naujiems rizikingiems sumanymams atsirasti ir pagrindžia politinių sprendimų, priimamų vyriausybės programų pagrindu, svarbą šaliesekonomikos plėtrai perspektyvos požiūriu. Pateiktos įžvalgos apibūdinti verslo plėtros galimybes.