Regional Formation and Development Studies

The global tourism marketwitnesses the increasingly intensifying processes of altering competition andcustomer needs. Competition is taking place not only among tourism serviceproviders, but also among other participants in the leisure services market –entertainment business organizations, trade and leisure centres. Within the European tourismsystem the highest potential to increase the market share currently belongs tothe Central and Eastern European states, which include Lithuania as well. Seeking to makeuse of these opportunities, it is indispensable not only to create tourisminfrastructure, but also to search for other ways of representing uniquetourism services. World Tourism Organization experts carried out a number ofsurveys, the goal of which was to determine the aims and presumptions of atouristic travel. It was established that even in the presence of changingleisure and holiday habits and fashions, one of the most important factors forchoosing a target travel destination remains the touristic attractiveness ofplaces of interest.

Kadsėkmingai funkcionuotų, organizacijos neišvengiamai turi taikytis prie kintančiųvisuomenės vertybių: nuo nuolankumo darbo santykiams prie partnerystės ryšių,nuo greito ir lengviausio pelno prie ilgalaikės plėtros tendencijos, nuo naudossiekimo tik sau prie atsakomybės visuomenei ir gamtai. Visa tai diktuojabūtinybę įmonėms imtis socialiai atsakingos veiklos, nes darni, atsakinga iretiška veikla yra kiekvienos organizacijos didžiausia vertybė. Įmonės,vykdydamos socialiai atsakingą veiklą, įsipareigoja nebūti abejingos visuomenėsinteresams. Visuomenė iš organizacijų tikisi vis daugiau, todėl organizacijosprivalo prisitaikyti, siekdamos sėkmingai veikti. Straipsnyje tiriamasvisuomenės požiūris į įmonių socialinę atsakomybę (toliau – ĮSA), akcentuojant,kiek pati visuomenė prisideda prie socialinės atsakomybės puoselėjimo.

Straipsnis yra teorinio pobūdžio, skirtaskompleksiškai nagrinėti regionalizavimo procesus globalizacijos kontekste,parodant, kad regionalizavimo procesų tyrimai yra svarbi globalizacijai skirtųtyrimų sritis. Išryškinti svarbiausi istoriškai susiklostę globalizacijosetapai, parodyti kiekvienam etapui būdingi regionalizavimo procesų ypatumai.Straipsnyje detaliai apibūdinta daugiadimensės regionalizacijos koncepcija,pasiūlytas „orbitų“ modelis. Aptariamos galimybės panaudoti daugiadimensėsregionalizacijos koncepciją bei „orbitų“ modelį internacionalizavimo irregionalizacijos procesų strateginiame planavime. Straipsnyje aptariamosperspektyvios tolesnių mokslinių tyrimų kryptys, skirtos regionalizavimoprocesams ir regionų raidai globalizacijos kontekste.

Innovations and innovative activities are becoming themost important feature of a country or region development. For this reason agreat amount of literature highlights this topic. There are a lot of documents,strategies and programs signed which try to enhance business competitivenessand productivity. Formation of regional policy should make that thisdevelopment will ensure a high quality of life throughout the country. Economicgrowth of countries in encouraging to look for more efficienty, which isdirectly related with innovative entities. The significance of innovations isthe focus of EU regional policy. Although the innovation phenomenon is widelyanalyzed, consistent and specified concept is not formulated. Thus, this paperwill primarily discuss the diversity of innovation concept and interface withthe regional concept. Another part of the work aims to reveal the determinantsof the regional development influencing innovation activities by differentauthor’s approaches. The final section of this paper is to present adoptedmethodological matrix for innovativeness evaluation for regions in Lithuania.In Lithuaniainnovativeness is counted just on a country’s level, no territorial importanceis emphasised. Even though innovations are closely related with regionalpolicy. So the main purpose of this paper is to make methodological basis formore detailed (in a territorial contex) analysis of innovativeness in Lithuania’sregions.

The aim of the research is to develop methods that would allow comparingthe statistical parameters of Latviaat differing administrative divisions, thereby solvingthe problems that arise in the case of discrepancy of borders. As part of thework, the developed method was implemented in order to assess the suitabilityof the created tool for mathematical analysis of statistical parameters on Latvia. Theterritory examined in the work is Latvia; the discrepancy of borderswas examined by comparing the parish borders of 1935 with the parishes of 2000.Therefore it was necessary to create a transfer matrix in order to link theadministrative borders of both periods. The transfer matrix was prepared in GISenvironment, combining the parish borders of 1935 and 2000. By conductingtransformation of parish parameters at differing administrative divisions andmaking a transfer from the parish borders of 1935 to 2000, it is possible toobtain relatively accurate value of the relevant parameter within thepresent-day borders. The obtained value can be used as a quantitativeindicator, allowing for quantitative comparison of temporal changes of therelevant parameter at differing administrative divisions, and the value ofthose changes in the examined territories can be used in subsequent statisticalanalysis of the results. By transforming the arable land proportion in ruralparishes of 1935 in accordance with the parish borders of 2000, it was possibleto carry out temporal comparison of this parameter with its value in 2001.

Definitions and sets of indicators as wellas approaches on sustainable development are compiled, discussed and evaluated inthis paper. The researched region embraces forfive urban and district municipalities in western Lithuaniaand Latviain the total area of 1393.93 km2. The scheme of steps of assessmentof sustainability with selected sets of indicators relevant for the sea shoreregion of Lithuania and Latviais presented and discussed.

Emocinis intelektas (EI) yra vienas svarbių veiksmingo valdymo veiksniųtuose šios veiklos aspektuose, kurie tiesiogiai susiję su tarpasmeniniaissantykiais. EI svarbos analizė ypač aktuali lyderystės reiškinio požiūriu.Įvairių valdymo funkcijų vykdymo veiksmingumas daug kuo susijęs su lyderiopotencialo realizavimu. Emocinis vadovo intelektas, šios srities mokslininkųnuomone, yra vienas svarbiausių jo lyderystės profilio aspektų. Šių gebėjimųugdymas gali gerokai pagerinti specialistų profesinės veiklos veiksmingumąvaldymo srityje. Tyrimu, atlikusvadovų EI esmės ir jo struktūrinių elementų raiškos analizę, siekta nustatyti organizacijų vadovųEI ugdymo galimybes, suformuoti projektinius vadovų EI ugdymo sprendimus ir jųįgyvendinimo priemones. Siekiantnustatyto tikslo teoriniame lygmenyje atliekama mokslinės literatūros šaltinių analizė, apibendrinimas ir palyginimas.Empiriniam organizacijų vadovų EI ugdymo galimybių bei projektiniųsprendimų nustatymo tyrimui atlikti taikomi kokybiniai ir kiekybiniai tyrimobei duomenų apdorojimo metodai. Vadovų EI ugdymo programos įgyvendinimo ir organizavimo etapams numatyti taikomasgrafinis vaizdavimas. Remiantisatliktu tyrimu suformuluoti vadovų emocinio intelekto ugdymo sprendimai siekiant padidinti organizacijųveiklos efektyvumą, pateikiama vadovų emocinio intelekto ugdymo programa bei apibrėžiamos jos įgyvendinimo procedūros.

Straipsnyje pateikti veiksniai, įgalinantys organizacijų tinklą efektyviaiveikti, jų sąveikos rezultatas yra pridėtinės vertės kūrimas. Nustatyta, kad tinklasgali būti įvardijamas kaip efektyvus, jei turimas bendras tikslas, sukurta politika,turimi įvairių rūšių ištekliai, kurių reikia veiklai vykdyti, koordinuotaorganizacinė valdymo struktūra, užtikrintas optimalus[1]valdymas ir nuolatinė komunikacija. Straipsnyje parodoma šių veiksnių svarba,užtikrinant organizacijų tinklo veiklos efektyvumą. Pateikta veiksnių,įgalinančių organizacijų tinklą efektyviai veikti, principinė schema.

Šiame straipsnyje analizuojamaorganizacinės kultūra, jos svarba ir vertinimo metodai. Ištirti organizacinękultūrą svarbu dėl daugelio priežasčių: tai skatina darbuotojų lojalumą,apibrėžia organizacijos tikslus ir padeda užtikrinti sėkmingą jos veiklą. Šiamedarbe pateikiama įvairių mokslininkų organizacinės kultūros tyrimo priemoniųanalizė ir metodai, organizacinės kultūros elementų analizė, kuri atskleidžia,iš ko susideda organizacinė kultūra ir į ką reikėtų orientuotis parenkanttyrimo metodus. Aprašomi organizacinės kultūros tyrimo duomenų rinkimo būdai.Straipsnyje pateikiamas sukurtas organizacinės kultūros vertinimo metodo modelis,tinkantis objektyviai ištirti didelės organizacijos organizacinę kultūrą.

The research andanalysis of strengths and weaknesses of national innovation system is extremelyimportant to successful and efficient innovation support policymaking.Innovation support policies should take into consideration all specifies ofnational innovation system in the country, not being one-size-fits-all. Untilnow, little analysis on the Latvian innovation system was made. The paper aimsto show Latvian innovative performance and to propose factors forwell-functioning innovation system of Latvia. This research gives apossibility to researchers and policy-makers to investigate the mismatchbetween policies and problems and identify policy gaps.