Regional Formation and Development Studies

Atsižvelgiant į darbo rinkos raidos netolygumus, siekiama įvertinti bendrųjų nedarbo rodiklių raidos tendencijas Lietuvoje. Esminis

Klaipėda is the third largest city in Lithuania, but its population is decreasing, while its suburbs are expanding and growing. This study reveals population migration to Klaipėda suburbs at the level of the smallest administrative unit – elderships. This helps with sufficient precision to identify not only the most attractive suburban residential areas, but also to determine the social-demographic problems faced by the local population. Due to uneven population change and structure, there is already a shortage of educational institutions and educators in some elderships. In the remote elderships from Klaipėda city, the population is rapidly aging, the unemployment rate is relatively higher than in other elderships, and the connection with the Klaipėda city by public transport is insufficient. Proposals for administrations of elderships and district municipalities are formulated taking into account the trends of population change. Comparative analysis, cartographic analysis, document analysis, expert interview method and others were applied in this study.

Šis tyrimas atskleidžia ne tik automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių namų pasiūlą, bet ir automobilių tankumo daugiabučių namų kiemuose skirtumus įvairiuose Klaipėdos miesto mikrorajonuose. Darbe analizuojami automobilių stovėjimo aukštelių plotai prie daugiabučių namų, nustatomas automobilių skaičius ir tankumas aikštelėse, tiriamas automobilių statymas neleistinose vietose Klaipėdos miesto mikrorajonuose. Atlikto lauko tyrimo rezultatų pagrindu siūloma įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles Bandužių, Laukininkų, Alksnynės, Miško kvartalo mikrorajonuose.

In the analysis of leadership styles and their coherence the subject of leading the organization have been, is and will be valid at all times. Although there are quite a lot of scientific articles and books on leadership styles, but works of foreign researchers are often quoted. Unfortunately, Lithuanian scientists do not pay enough attention to new (relatively as transformational and transactional leadership styles have been begun to be analyzed in the end of last century) leadership styles, whereas a combination of leadership styles is not paid attention at all, stating a priori that it is better to use a combination of various styles. It certainly does not form serious approach to the current leadership style problem. The scientific problem is the lack of perception, identification and finding out style combinations in the field of leadership styles. The purpose of this article is finding out leadership styles set in Klaipėda progymnasiums through the analysis of leadership styles. The object of research is the leadership styles in Klaipeda progymnasiums. The research methods are analysis, synthesis and comparison based on the insights in scientific literature, which have been done in order to justify the eligibility of leadership styles chosen by the managers. Employees carried out individual questionnaires, while managers have been interviewed. To analyze, process, digest and graphically depict questionnaire data derived from quantitative research SPSS 18 (Statistical Package for the Social Sciences) software and Microsoft Office Excel 2010 program have been used.

Visuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.