Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.

Japanese family firms are distinguished by various interesting yet different characteristics from their counterparts in other countries. Among these characteristics are the governing structure of the ‘ie’ system, the influencing role of ‘codes of merchants’, the adoption of non-blood sons to succeed to the business, and the long-lived phenomenon of century-old family firms. Despite numerous important studies explaining these characteristics, our essential knowledge about the rational logic behind them remains limited. Thus, to further aid our understanding of these characteristics and the logical essence, this article reviews a range of literature on institutional embeddedness, including socio-political history, cultural values, and religious influence on Japanese family firms. The article also proposes a research direction to comprehend better the institutional logics behind Japanese family firms and their behaviour.

The article provides an analysis of legislation pertaining to the protection of human rights provided by units of local government. The author characterises the key issues relating to the protection of rights and freedom of the individual in a democratic state, highlighting the role of local government administration. Admittedly, public authorities may cause infringements of individual rights and freedoms, but they can also take actions resulting in the increased protection of these values. The analysis also reconstructs a model of human rights protection, shaped at the level of local government structures and based on the Constitution. The author provides an assessment of legal patterns defining the limits of the protection of human rights executed by local government structures, and formulates postulates in this area, suggesting desired directions for change. Also analysed is the relationship between the constitutional framework safeguarding the independence of local government structures, and tools for the protection of human rights developed in the course of the functioning of local government units on one hand, and the practice of their application on the other. Thus, the publication presents rules and mechanisms for the functioning of local government administration in the context of weighing the significance of the protection of human rights in the current circumstances in Poland.

Nemažėjančios socialinės problemos, įvairūs socialiniai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo proceso dalyvių poreikius, motyvaciją, lūkesčius, šeimų švietimui kelia atitinkamus iššūkius. Straipsnyje pristatomos pedagogų ir tėvų nuomonės apie šeimų švietimo organizavimo ir įgyvendinimo galimybes Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos (raštu) būdu apklausti 97 pedagogai ir 208 tėvai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausia šeimų švietimą organizuoja ir įgyvendina ikimokyklinio ugdymo pedagogai, rečiau – administracija ir specialistai. Vykdomas abiejų krypčių šeimų švietimas – informacinio ir kryptingo edukacinio, pažymėtina, kad informacinio pobūdžio – dažniau. Šeimų švietimui organizuoti ir įgyvendinti dažniausia trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, lektorių, švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Šiame procese ypač svarbi asmeninė respondentų nuomonė ir įsitraukimą į procesą lemiančių veiksnių kaita, tokių kaip šeimų aktyvumas, pakankamas specialistų skaičius, laikas, lėšos, komandinis darbas, tėvų įsitikinimų ir elgesio pokyčiai, visų švietimo proceso dalyvių bendradarbiavimas ir kt.

Visuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.

Straipsnyje nagrinėjama diskurso prasmė, derinant organizacijos ir jos darbuotojų vertybinius interesus. Atliktas tyrimas Lietuvos verslo organizacijoje atskleidė, kad vadovai, bandydami suderinti organizacijos ir jos darbuotojų vertybes, taiko tokius vadybos metodus, kurie nesuderinami su tikrąja diskurso praktika. Nepakeitus vertikalaus valdymo metodo į horizontalų, nesudarius galimybių visiems darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmimo procese, diskurso vadovui neturint šios srities žinių, organizacijos vadovybė lieka su savo vertybiniais tikslais, kurių žemesniosios grandies darbuotojai nesupranta. Tai lemia nesusikalbėjimą, konfliktines situacijas ir bendro tikslo nematymą. Visų organizacijos darbuotojų mokymasis ir kasdienis žinių taikymas praktinėje veikloje padėtų lengviau priimti pokyčius, kurie yra būtini siekiant susiformuoti naują vertybinę orientaciją.

Aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS yra įmonių brandos ženklas, kai jos nusprendžia parodyti, kad stengiasi būti kuo draugiškesnės aplinkai ir taip gerina į vartotojus nukreiptą savo įvaizdį. Straipsnyje kalba apie tai, kad šios sistemos suteikia ir daugiau privalumų, tokių kaip konkurencinis pranašumas, rizikos, susijusios su aplinkos tarša, mažinimas, veiksmingesnis vidinių operacijų sekimas bei kaštų mažinimas veiksmingiau naudojant išteklius. Be išvardytų privalumų, įmonės gali patirti ir sunkumų, tokių kaip diegiant sistemą padidėjusios sąnaudos, motyvacijos, žinių bei įgūdžių trūkumas. Esminis dalykas, norint, kad aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje būtų naudingas aplinkai, ekonomikai bei rinkai, patartina įdiegus sistemą toliau stebėti įmonės procesus, pažangą ir toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima tobulinti procesus, remiantis aplinkosaugos vadybos sistema. Tad aplinkosaugos vadybos sistemų poveikis įmonių tarptautinei veiklai pasireiškia įmonės įvaizdžio gerinimu. Norint, kad įdiegta sistema teiktų daugiau privalumų, patartina nuolat prižiūrėti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos sistemų veikimą. Straipsnio autorė siekia nustatyti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo poveikį įmonių tarptautinei veiklai. Duomenims apdoroti taikyti tokie kokybiniai metodai, kaip mokslinių straipsnių ir knygų analizė, sintezė ir sisteminimas.

The development of information technology (IT) in the process of modern primary education poses new challenges for participants in this process. Despite the fact that the development of IT enhances teaching/learning, and makes it modern and attractive, the unrestricted and irresponsible use of IT can have negative consequences for both the physical and the mental health of younger school-age children. The article analyses problems related to features of creating a healthy child-friendly teaching/learning environment in the context of the development of IT in primary education. A total of 237 primary school teachers in western Lithuania were interviewed by means of a written (questionnaire) survey research method.The research results show that a computer is the main IT tool in the primary education environment. Almost all the interviewed teachers had them in their classrooms. Teachers lack in particular interactive boards and tablets. Only a very small number of teachers had them in their classrooms. The teachers interviewed lack more diverse means of IT in their classrooms, which limits the possibilities for using IT in the education process. The results of the research reveal that although primary school students know about safe use and health-care when working with IT, they are not able to apply the available knowledge in practice. Children lack the acquisition of practical actions and skills in applying them in life situations. Only a third, and even fewer teachers, agreed that while using IT children are able to sit correctly at a desk, protect their eyesight, do eye exercises, coordinate eye and hand movements, etc. Therefore, not only are modern means of IT and their safe installation important for the creation of a healthy child-friendly primary teaching/learning environment in the context of IT, but so is the development of safe and healthy child-friendly behaviour with IT: the regulation and distribution of work time with IT at school and at home, the responsible use of IT; not only the provision of knowledge about the use of IT to students, but also the formation of practical skills and their application in life situations.

Nors perdraudimo veiklos ištakomis galima laikyti 1370 m., ši veikla XXI amžiuje vis dar yra aktuali. Įvertinus perdraudimo veiklos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, šiame straipsnyje pateikiamos teorinės įžvalgos apie perdraudimo veiklą. Pritaikius mokslinės literatūros sisteminimo, lyginamosios analizės, kokybinės turinio analizės ir atvejo analizės metodus, pateikiamos teorinės perdraudimo veiklos interpretacijos. Atlikus minėtą analizę, išsiaiškinta, kad perdraudimo veiklos svarba yra akivaizdi tiek pirminiam draudikui, tiek perdraudikui. Žinoma, atsižvelgiant perdraudimo formą, grupės ir rūšies sutarties sąlygos bei pirminio draudiko ir perdraudiko įsipareigojimai gali skirtis, tačiau vis tiek siekiama suderinti draudiko portfelį ir didinti draudimo pajėgumą, norint apsisaugoti nuo galimų katastrofinių įvykių. Viena iš šių tikslų siekimo priemonių ir yra perdraudimo veikla.