Regional Formation and Development Studies

Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) galios augimo priežastis pasitelkiant dvi tarptautinių santykių teorijas – konstruktyvizmą ir realizmą. Remiantis konstruktyvizmo ir realizmo autorių darbais, epistemologiškai analizuojami šių teorijų esminiai principai ir jų taikymas kintančioje KLR galios dinamikoje, išskiriant nacionalinės tapatybės, gynybinių ir puolamųjų interesų tematikas. Atlikus empirinę analizę, tyrime siekiama išryškinti dominuojančią teorinę paradigmą, tiksliausiai apibūdinančią KLR iškilimo priežastis tiriamuoju laikotarpiu nuo 1978 iki 2023 metų, ir pateikti tarptautinės sistemos scenarijus, atsakant į tyrime keliamą klausimą, Kinija status quo ar revizionistinė valstybė? Šis straipsnis papildo lietuviškąjį politikos mokslų diskursą apie KLR galios augimo priežastis bei suteikia pagrindą akademinei bendruomenei plačiau nagrinėti Kinijos vidaus ir užsienio politikos procesus.

XXI amžiaus demokratinėje realybėje atotrūkis tarp piliečių lūkesčių ir tikrovės gilėja. Demokratija neatitinka demokratijos idealo,

Straipsnyje analizuojama Bolivijos vietinių (angl. indigenous) bendruomenių solidarumo reikšmė pasipriešinimo judėjimams ispaniškojo kolonializmo, liberalaus respublikonizmo bei neoliberalaus politinio-ekonominio modelio laikais. Tradicinis bendruomeninis žemės valdymas ir sprendimų priėmimas suformavo tvirtus solidarumo saitus, kurie buvo svarbiausias laisvės ir lygybės siekių išteklis. Atsiradus naujam tarptautiniam vietinių teisių diskursui, išaugus nevyriausybinių organizacijų ir antropologų pagalbai vietinių bendruomenių švietimui, solidarumo samprata keitėsi, įtraukiant į ją emancipuojantį klasių supratimą. Emancipuojančio solidarumo įgalinti socialiniai judėjimai pasiekė politinę pergalę 2005 metų rinkimuose – naujuoju prezidentu tapo vietinis valstietis Evo Morales.