Regional Formation and Development Studies

Vykstanti aukštojo mokslo reforma skatina įsiklausyti į studentų, švietimo vartotojų bei būsimų šalies gerovės kūrėjų nuomonę, derinant ją su šiuolaikinės visuomenės prioritetais. Tyrimo tikslas – ištirti kasmetinės respublikinės mokslinės-praktinės studentų konferencijos „Verslas, technologija, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2017“ grįžtamąjį ryšį ir pateikti tęstinumo bei regioninio tarpinstitucinio bendradarbiavimo įžvalgų. Literatūros analizė atlikta vadybos, dalykinės komunikacijos, tinklaveikos, filosofiniais bei psichologiniais lygmenimis. Apžvelgtas konferencijos organizavimo darbo laukas. Konferencijoje atlikta anketinė apklausa, kurioje 80 studentų (imties paklaida – 5 proc., patikimumo lygmuo – 95 proc.) iš septynių nacionalinių aukštųjų mokyklų atsakė į atvirojo tipo anketos klausimus. Studentų konferencijos veiksnių analizė ir įžvalgos padės aukštųjų mokyklų bendruomenėms, konferencijų organizatoriams gerinti mokslo kokybę instituciniu bei nacionaliniu lygmenimis, skatins regioninį akademinį bendradarbiavimą.

Straipsnyje nagrinėjamas organizacijų bendradarbiavimas pasienio regionuose, pristatomi Klaipėdos regiono organizacijų apklausos dėl bendradarbiavimo su Latvijos organizacijomis rezultatai. Nustatyta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, tačiau yra nemažai organizacijų, kurios tokiu bendradarbiavimu suinteresuotos. Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo bendradarbiavimą plėtoti, nustatyta, kad užsienio kalba tokia kliūtimi negali būti laikoma, nes jos nemokėjimas sukelia problemų tik mažai daliai regiono organizacijų. Kaip didžiausią kliūtį galima įvardyti informacijos apie galimybes plėtoti verslą ir bendradarbiauti su Latvijos organizacijomis trūkumą. Siekiant šias kliūtis pašalinti, siūloma daugiau dėmesio skirti informacijos apie bendradarbiavimo galimybes regione sklaidai.

Taupi gamyba (angl. lean) ir pažangios planavimo sistemos (PPS) taikomos siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir suteikti organizacijai konkurencinį pranašumą. Tačiau dažnu atveju šių sistemų diegimas būna nesėkmingas, arba teigiami rezultatai yra laikini, to galima būtų išvengti taupią gamybą ir PPS naudojant kompleksiškai. Šio straipsnio tikslas – įvertinti taupios gamybos ir pažangių planavimo sistemų kompleksinio naudojimo galimybes. Taikant mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodus, ekspertų apklausą straipsnyje įvertintas PPS ir taupios gamybos vystymasis, išanalizuotos šių dviejų sistemų sąsajos. Daroma išvada, kad tiek PPS, tiek taupia gamyba siekiama iš esmės tų pačių tikslų, todėl šios sistemos viena kitą papildo, o jų kompleksinis taikymas duoda didesnį efektą nei kiekvienos iš sistemų taikymas atskirai. Todėl, nusprendus taikyti taupią gamybą, vertėtų pasidomėti PPS teikiamais privalumais ir atvirkščiai – PPS diegimas gali palengvėti, jei prieš tai gamybos procesai sutvarkyti vadovaujantis taupios gamybos principais. Atliktas tyrimas atskleidė, kad geriausio rezultato galima būtų tikėtis diegiant abi sistemas vienu metu.

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.

Straipsnyje, taikant Kinijos mokslų akademijosModernizacijos tyrimų centro pasiūlytą metodiką, apskaičiuota Lietuvosapskričių pirminė modernizacija 2000–2011 metais. Atliekant skaičiavimus,paaiškėjo, kad ši metodika lengvai adaptuojama ir galimá sėkmingai pritaikytitiriant Lietuvos regionų modernizacijos tendencijas. Nustatyta, kad įgyvendinant pirminę modernizacijąpirmiausia būtina sumažinti žemės ūkio sektorių ir užimtųjų žemės ūkyje dalį.Antra, reikia didinti švietimo aprėptis didinant studentų skaičiųaukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Tyrimo metu pasitvirtino autorių ex ante formuluota prielaida, kad modernizacijos sąvokos siaurinimas ikiinovacijų yra klaidinga nuostata. Inovacijas derėtų laikyti jau postmoderniomisvertybėmis. Bandymas ieškoti šių postmodernių vertybių tuose teritoriniuosevienetuose, kurie dar tik siekia modernizuotis, lemia neatitikimą tarpvyriausybės kuriamų plėtros strategijų ir vietinių raidos realijų.