Finansinė neištikimybė tapatinama su nuslėptu finansiniu elgesiu, kurį apima įvairaus pobūdžio veiksniai: nuslėptos išlaidos, melagingos jų sumos bei slepiami pinigai. Finansinės neištikimybės priežastys dažniausia siejamos su konfliktų vengimu, gėdos dėl finansinio poelgio ir asmens finansinės elgsenos įpročiais. Auganti finansinė neištikimybė ir skolinimosi tempai skatina atlikti šių reiškinių tarpusavio ryšio vertinimo tyrimus, tad šio tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto gyventojų finansinės neištikimybės ir skolinimosi įpročių tarpusavio ryšį. Nustatyta, kad finansinė neištikimybė labiausiai paplitusi tarp jaunesnio amžiaus Klaipėdos miesto gyventojų, nors jaunimo požiūris į finansų valdymą atsakingesnis. Dažniausia slepiama: asmeninės pramogos, avalynės ir aprangos įsigijimas, tabako ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Nustatyta, kad klaipėdiečių finansinė neištikimybė priklauso nuo skolinimosi dažnumo: finansiškai neištikimi gyventojai skolinasi iki vieno karto per metus, tuo tarpu finansiškai ištikimi asmenys yra linkę skolintis rečiau. Tyrimas atskleidė, kad finansinė neištikimybė nepriklauso nuo pajamų ir gyventojų išsilavinimo, tad galima daryti prielaidą, jog finansiškai neištikimi klaipėdiečiai skolinasi, siekdami trumpalaikės naudos.
Jūrinio turizmo poreikis sparčiai auga visame pasaulyje, buriavimas ypač išpopuliarėjo po COVID-19 pandemijos. Klaipėdos regione darnusis jūrinis turizmas – prioritetinė šaka, kurią plėtoti numatyta strateginiuose dokumentuose ir veiksmų planuose. Atliktu tyrimu siekta nustatyti burinių laivų paslaugų svarbą plėtojant darnų jūrinį turizmą Klaipėdos regione. Taikyti tyrimo metodai: literatūros analizė, kokybinis tyrimas – ekspertinė apklausa. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad darnaus jūrinio turizmo plėtrai būtinos papildomos, su buriavimu susijusios paslaugos, skatinančios labiau domėtis buriavimu ir įtraukti šias patirtis į atostogų planavimą, korporatyvinių ir edukacinių renginių organizavimą. Tyrimai atskleidė, kad regionuose, kuriuose tvaraus jūrinio turizmo koncepcija yra prioritetinė turizmo plėtros kryptis, yra vietos valdžios palaikymas, sudarytos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, labiau vystomas darnusis buriavimo turizmas, auga paslaugų pasiūla visuomenei. Tarptautinė partnerystė, bendri jūrinio turizmo projektai, bendrai vykdoma komunikacija – veiksmingi darniojo jūrinio turizmo plėtros būdai.
The long-standing autonomy of commercial banks has been challenged in recent decades by various new concepts, such as open banking and decentralised finance, while the potentially wide adoption of cryptocurrencies, as well as the introduction of central bank digital currencies (CBDC), threatens to disrupt core areas of banking business: deposit collection, loan provision and payment execution, and in turn to create much more fragmentation in the sector. Likewise, CBDCs are in the nascent stage, with the first steps being laid out in the financial system, so the understanding of the drawbacks arising and the expected challenges from CBDC is quite limited. In this research, the scientific literature about CBDCs is analysed, using the extensive and systematic study of available research publications, their categorisation, and summaries. This paper provides a review of CBDCs and an assessment from a theoretical point of view of what kind of impact it could potentially generate for a solid and grounded banking system. In the end, depending on the public demand for CBDCs, and the swift reaction by regulators of the finance sector, the results for the banking sector could be a tense experience.
Šiame straipsnyje analizuojamos darbuotojų atleidimų priežastys, nagrinėjant grupės darbuotojų atleidimo situacijas. Teorinėje dalyje aptariami mokslininkų bei specialistų, tyrusių šią temą ir siejusių ją su grupės darbuotojų atleidimu, darbai. Remiantis Lietuvos 2018–2022 metų statistiniais duomenimis, straipsnyje atliekama analizė, kur grupuojami ir analizuojami grupės darbuotojų atleidimo mastai, jų pasiskirstymas pagal regionus, pateikiamos atleidimo priežastys, nagrinėjamos įmonių veiklos sritys. Be to, pristatomi valstybės institucijų teikiamų paslaugų variantai darbuotojams, kurie gali susidurti su grupės darbuotojų atleidimu.
Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) galios augimo priežastis pasitelkiant dvi tarptautinių santykių teorijas – konstruktyvizmą ir realizmą. Remiantis konstruktyvizmo ir realizmo autorių darbais, epistemologiškai analizuojami šių teorijų esminiai principai ir jų taikymas kintančioje KLR galios dinamikoje, išskiriant nacionalinės tapatybės, gynybinių ir puolamųjų interesų tematikas. Atlikus empirinę analizę, tyrime siekiama išryškinti dominuojančią teorinę paradigmą, tiksliausiai apibūdinančią KLR iškilimo priežastis tiriamuoju laikotarpiu nuo 1978 iki 2023 metų, ir pateikti tarptautinės sistemos scenarijus, atsakant į tyrime keliamą klausimą, Kinija status quo ar revizionistinė valstybė? Šis straipsnis papildo lietuviškąjį politikos mokslų diskursą apie KLR galios augimo priežastis bei suteikia pagrindą akademinei bendruomenei plačiau nagrinėti Kinijos vidaus ir užsienio politikos procesus.
Straipsnyje pateikiamas F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybių, esmės ir jos realaus aktualumo šiandienai teorinis tyrimas, grindžiamas nuostata, kad siekiant suprasti šiuolaikinę visuomenę reikia rimtai priimti dėmesin idėjų ir visuomenių istoriją. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybes, esminius jos momentus ir parodyti šios teorijos poveikį tuometiniams ir šiandieniams politiniams-ekonominiams monetarinės srities procesams. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šia teorija F. A. von Hayek’as metė iššūkį tuometinei vyriausybių ir centrinių bankų makropolitikai.
Every country’s economy depends on workforce competencies that are developed mostly by education systems, in which institutions of higher education play an important role. With the spread of higher education and the continuous development of opportunities for lifelong learning, higher education institutions are facing challenges organising education by addressing the needs and preferences of different generations. As research shows, different generations have various learning preferences, needs and goals in life, and education. To organise teaching and learning activities effectively (now and in the future), educational institutions need to understand the characteristics of the multi-generational student population, and the tendencies in future changes to the student population. This is important for many industries, including the maritime industry. To supply young talent to the maritime industry, maritime education and training also need to take into account the future workforce and the needs of industry, in terms of new challenges, such as technological changes, sustainability goals, decarbonisation, and the blue economy. This paper presents an analysis of the changes in the student population at the World Maritime University higher education institution over the last five years, with a special focus on Generation Z. Insights into the organisation of effective education to address the needs of the maritime industry are presented based on the tendencies identified.
The depopulation of young and active people, open to innovation, who seek better living conditions in rural areas is inseparable
from various negative economic and social consequences. The purpose of the research is to reveal the main factors that determine
the decision of young people to return to live, work and create businesses (invest) in X rural area. In order to attract educated youth
to rural areas, it is important to reveal the factors that influence the decision to stay. A qualitative case study was conducted. A semistructured interview was used. Ten young people who decided to return to live in rural area X took part in the study. According to
the respondents, their choice to live in the country was determined by factors such as cheaper housing, inherited property, accessible
preschool education, healthier food at lower prices, fresh air, trust and relations based on mutual assistance, family support, farming,
and orientation towards foreign markets. However, despite all these factors, young people mostly feel a lack of variety in social
services. Also, their initiatives in the sphere of social service are limited.
Moksliniuose šaltiniuose ir strateginiuose dokumentuose aptinkama įvairių jūrinio sektoriaus interpretacijų. Be to, pasigendama jūrinį sektorių sudarančių ekonomikos veiklos rūšies klasių apibrėžties, todėl iškyla mokslinė problema: kokios ekonominės veiklos rūšies klasės priskirtinos jūriniam sektoriui. Tyrimo tikslas – nustatyti jūrinio sektoriaus struktūrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas, ekspertinis vertinimas, kiekybinis tyrimas. Atlikta teorinė analizė atskleidė, kad jūrinio sektoriaus įtakos regioną apriboti tik apskrities teritorijos, besiribojančios su jūra, ribomis netikslinga, nes juridinio asmens buveinės adresas nebūtinai sutampa su vykdomos veiklos adresu, ypač tai aktualu analizuojant jūrinį sektorių, kada didžioji dalis veiklų vykdomos jūroje ar pakrantėse. Jūrinio sektoriaus struktūros tyrimas atskleidė, kad jūriniam sektoriui priskirtinos 29 ekonominės veiklos rūšies klasės, kurias galima suskirstyti į septynias veiklos sritis: jūrų gyvieji ištekliai; jūrų negyvieji ištekliai; jūrų atsinaujinanti energija; uostų veikla; laivų statyba ir remontas; jūrų transportas; pakrančių turizmas.