Klaipėdos universitetas

Finansinė neištikimybė tapatinama su nuslėptu finansiniu elgesiu, kurį apima įvairaus pobūdžio veiksniai: nuslėptos išlaidos, melagingos jų sumos bei slepiami pinigai. Finansinės neištikimybės priežastys dažniausia siejamos su konfliktų vengimu, gėdos dėl finansinio poelgio ir asmens finansinės elgsenos įpročiais. Auganti finansinė neištikimybė ir skolinimosi tempai skatina atlikti šių reiškinių tarpusavio ryšio vertinimo tyrimus, tad šio tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto gyventojų finansinės neištikimybės ir skolinimosi įpročių tarpusavio ryšį. Nustatyta, kad finansinė neištikimybė labiausiai paplitusi tarp jaunesnio amžiaus Klaipėdos miesto gyventojų, nors jaunimo požiūris į finansų valdymą atsakingesnis. Dažniausia slepiama: asmeninės pramogos, avalynės ir aprangos įsigijimas, tabako ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Nustatyta, kad klaipėdiečių finansinė neištikimybė priklauso nuo skolinimosi dažnumo: finansiškai neištikimi gyventojai skolinasi iki vieno karto per metus, tuo tarpu finansiškai ištikimi asmenys yra linkę skolintis rečiau. Tyrimas atskleidė, kad finansinė neištikimybė nepriklauso nuo pajamų ir gyventojų išsilavinimo, tad galima daryti prielaidą, jog finansiškai neištikimi klaipėdiečiai skolinasi, siekdami trumpalaikės naudos.

Moksliniuose šaltiniuose ir strateginiuose dokumentuose aptinkama įvairių jūrinio sektoriaus interpretacijų. Be to, pasigendama jūrinį sektorių sudarančių ekonomikos veiklos rūšies klasių apibrėžties, todėl iškyla mokslinė problema: kokios ekonominės veiklos rūšies klasės priskirtinos jūriniam sektoriui. Tyrimo tikslas – nustatyti jūrinio sektoriaus struktūrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas, ekspertinis vertinimas, kiekybinis tyrimas. Atlikta teorinė analizė atskleidė, kad jūrinio sektoriaus įtakos regioną apriboti tik apskrities teritorijos, besiribojančios su jūra, ribomis netikslinga, nes juridinio asmens buveinės adresas nebūtinai sutampa su vykdomos veiklos adresu, ypač tai aktualu analizuojant jūrinį sektorių, kada didžioji dalis veiklų vykdomos jūroje ar pakrantėse. Jūrinio sektoriaus struktūros tyrimas atskleidė, kad jūriniam sektoriui priskirtinos 29 ekonominės veiklos rūšies klasės, kurias galima suskirstyti į septynias veiklos sritis: jūrų gyvieji ištekliai; jūrų negyvieji ištekliai; jūrų atsinaujinanti energija; uostų veikla; laivų statyba ir remontas; jūrų transportas; pakrančių turizmas.

Vienas svarbiausių trijų pakopų pensijų sistemos bruožų yra II pakopos pensijų fondų vaidmuo, leidžiantis dalyviams diversifikuoti privalomojo

Namų ūkių finansiniai sprendimai priklauso nuo ekonominio ciklo fazės. Atlikti tyrimai atskleidė, kad visame pasaulyje dėl įvairių su pandemija susijusių apribojimų, pasikeitė namų ūkių apsipirkimo įpročiai, daugiau domėtasi finansų ir akcijų rinkų pokyčiais, sumažėjo paslaugų vartojimas. Ribojimai turės įtakos ir namų ūkių finansiniam stabilumui. Siekta išanalizuoti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono namų ūkių finansinių įpročių pokyčius COVID-19 karantino laikotarpiu. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, lėmę namų ūkių finansinių įpročių pokyčius, apibendrinami atliktos apklausos duomenys, siekiant nustatyti, kaip pasikeitė Klaipėdos miesto ir rajono namų ūkių finansiniai įpročiai paskelbus karantiną.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad siekiant sėkmingos mėlynosios ekonomikos plėtros būtinos tvarios investicijos, tad joms turėtų būti

Finansinių išteklių trūkumas yra viena pagrindinių tvarių projektų pradėjimo ir įgyvendinimo kliūčių. Projektų, kuriais siekiama

Tvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu – gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse.