Klaipėdos universitetas

Šiandien susiduriame su situacija, kai turizmo sektorius nuolat sparčiai auga. Skaičiuojama, kad bendras tarptautinių turistų skaičius iki 2030 m. sieks 1,8 milijardo. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti turizmo poveikį ekonominiu, sociokultūriniu, aplinkosauginiu aspektais dabartinės turizmo apimties tendencijų kontekste. Taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės, statistinių duomenų analizės, situacinio modeliavimo metodai. Tyrimo apimtyje teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis analizuotas išskiriant tris pagrindines dimensijas: ekonominę, sociokultūrinę bei aplinkosauginę. Neigiamo poveikio persvara ypač ryški aplinkosauginiu aspektu. Nuolat augantys turizmo mastai lėmė perteklinio turizmo sąvokos apibrėžtį. Daugelyje labiausiai lankomų pasaulio šalių metinis turistų skaičius viršija gyventojų skaičių. Pernelyg didelė turizmo apimtis stiprina neigiamą turizmo poveikį. Be abejo, siekiant išsaugoti palankią ekonominę, sociokultūrinę ir gamtinę aplinką, paskatinti turizmo teikiamą naudą ir minimizuoti neigiamą poveikį, turizmo reiškinys turi būti kontroliuojamas.

The article analyses the historical context of the life and activities of Jesus of Nazareth, and includes the person of Pontius Pilate. At the centre of the Christian faith has always been and is the figure of Jesus Christ. Therefore, Christology occupies an important place in theological studies. No theological study will be complete without a deeper look at Jesus Christ. Christology has received particular attention throughout the centuries, but studies over the last few decades, especially in the second half of the twentieth century, place particular emphasis on the historical person and context of Jesus Christ. In this context, various historical figures are found. This includes Pontius Pilate. This deputy of the Roman emperor ruled Palestine at the very time when Jesus Christ lived and acted in it. He entered history as one of his participants in the trial, initially trying to justify Jesus, but eventually condemning him and perishing with the “Jewish hands”.

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančius veiksnius neapibrėžtumo sąlygomis skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad net ir skirtingos darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančios priežastys lemia panašias pasekmes. Nustatyta, kad įtampa, perdegimas, nusivylimas ir kitos darbuotojų savivertės mažėjimo išraiškos tiesiogiai veikia darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą ir jos efektyvumą. Darbuotojas nepajėgus atstovauti įmonės interesams, jeigu negeba atstovauti pačiam sau. Būtent pasitikėjimas savimi, kitaip savivertė, yra veiksmingos individo ir organizacijos sąveikos pagrindas. Savivertės mažėjimo priežastis – neapibrėžtumo nulemti savęs atstovavimo apribojimai. Šiandiena tai aktualu visoms organizacijoms, nes visas paveikė užsitęsusi COVID-19 pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, socialinio bendravimo ir komunikacijos iššūkiai.

The aim of this study is to compare the Baltic States (Estonia, Latvia, and Lithuania) and Hungary’s economic and social terms in the period from 2004 to 2015, with an emphasized character in the tourism processes. Each of the four countries joined to the European Union (2004). The 2008 economic crisis seriously affected these areas at both national and regional levels. We try to find the answer to what kind of processes took place in the economy and in tourism; and what kind of role has the regional marketing toolbar in each countries’ prosperity; and it is still possible to enhance the affirmation of the tourism potential with the online marketing tools.

Straipsnyje analizuojami teoriniai vartotojų elgseną paslaugų sektoriuje lemiantys veiksniai. Šiandienos visuomenėje ypač svarbus yra vartotojo individualumas bei įmonės gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių kiekvieno kliento poreikių. Teorinė analizė atskleidė, kad medicininių įstaigų veiklos kokybės įvertinimas yra pacientų pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais išskiriami ir apibendrinami aplinkos veiksniai, kurie turi tendenciją vyrauti daugelio pacientų elgsenoje bei sprendimo priėmimo situacijose, renkantis odontologinių medicininių paslaugų teikėją Vakarų Lietuvoje. Privačių klinikų pasirinkimą lemia paslaugų pasiūla ir prieinamumas, fizinė aplinka, įstaigos veiklos vertinimas bei vidinės nuostatos. Viešas klinikas renkasi mažesnes pajamas gaunantys respondentai.

The study presents alternative measures for measuring the welfare of a country in the context of identifying relationships generated by the impact of changes in the income level, measured by gross domestic product (GDP), related to other welfare, measured by the Happy Planet Index (HPI). The analysis was conducted in Romania, during the period from 2012 to 2016. The research methodology involves simple linear regression and welfare descriptive variables such as GDP, GDP/capita, HPI and its subcomponents’ indicators, namely life satisfaction, life expectancy and ecological footprint. Identification of aspects that have an impact on the welfare of citizens allows to compare levels of wellbeing experienced worldwide and to identify the main areas at the national level on which improvements can be made. The results indicate that, although there is no correlation between GDP and HPI, GDP/capita has great influence on both life satisfaction and life expectancy. Also, GDP has influence on the ecological footprint. Given these considerations, the main conclusion of the research is that, although the level of welfare, quantified using GDP, changes positively, this change is due to the increased life expectancy, life satisfaction, reduced ecological footprint rather than to changes in income levels.

The article discusses the origin of the place-name Preila. Preila is a settlement located in the Curonian Spit. To this day, there is no obvious and definitely proven interpretation of this name’s origin. The reason for this is a failure to detect linguistic motivation of the origin of the onym in the kursenieku language. The settlement itself was set about as late as the 19th century, while most linguists tend to look for ancient (Curonian of Prussian) origin of its name. Both phonetic and morphologic structure of the name seems to support this approach, but there was a shortage of proof that motivating lexeme with the theme Preil- could survive through to the 19th century in the language or onomastics of kursenieku language.The article employs several analysis methods, in particular: comparative, internal reconstruction, cartographic, geolinguistic. As some proof surfaced of presence of the onym in cartography prior to establishment of the settlement, the author makes assumption that it was an undocumented Curonian person’s name that gave birth to a place-name, which could initially be just a name of a steading or a micro-toponym.

Straipsnyje nagrinėjami žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo organizacijai nustatymo klausimai, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą regione. Nagrinėjama formali žemiausiojo lygmens vadovųveiklos vieta valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV. Nustatyta, kad organizacijoje siekiant maksimalausrezultato, būtinas glaudus tiesioginio vadovo, žemiausiojo lygmens vadovo irpavaldinių valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAVryšys ir tinkamumas, kad organizacijos tikslai ir jų siekimo būdai būtų visiemssuprantami. Todėl kiekvieno darbuotojo (grandies) valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV veiksmai darbo procese turi būtisuderinti su kito veiksmais. Parengta metodologija ir sukurtas žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo nustatymo valdymo grandinėje modelis pasižymi tyrimometodų (taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai) ir prieigų įvairove(atliekama kryžminė tiesioginio ir žemiausiojo lygmens vadovo bei pavaldiniųapklausa). Pabrėžiama,kad žemiausiojo lygmens vadovų tinkamumą organizacijai tikslinga nustatytivertinant valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV: kur TV – tiesioginis vadovas, ŽLV –žemiausiojo lygmens vadovas, PAV– pavaldiniai, vertinimo kriterijų, t. y. asmeniniųir dalykinių savybių bei vertybių, pagrindu. Kad valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV tarp grandžių vyrautų tarpusavio supratimas ir veikla būtų darni, būtina tenkintivieną iš dviejų sąlygų: visų vertinimai turi atitikti situacijos vertinimą(kiekvieno asmeninis ir partnerio pateiktas vertinimai turi sutapti); jeigrandžių vertinimai skiriasi, partneriai turi stengtis vienas kitą suprasti ir pateisinti arba būtina keisti ŽLV.