Klaipėdos universitetas

In this article there are being analyzed the natural and social economic structures of Lithuanian coastal strip. The research is based on survey about the hindrances and proposed suggestions for sustainable development. There are presented authors’ results about geographic profile of Lithuania’s coastal region, degree of exploitation and processes of spatial planning, suggestions for improvement of sustainable development of coastal strip. There are distinguished the types of bad examples as institutional, projects related, shortage of financial issues, private housing and the types of good examples as legislative, institutional, projects related, NGOs related for exploitation and sustainable development of coastal strip.

Straipsnyje susieti autorių pateikti organizacijų, turinčių tinklines struktūras, suvokimo lygiai ir pagrindiniai tinklinių struktūrų tipai. Pastebėta, kad ne kiekvieną tinklinę organizaciją galima pavadinti organizacijų tinklu. Tai lemia du skirtingus požiūrius į tinklines struktūras. Organizacijų tinklas vienareikšmiškai susieja kelias juridiškai nepriklausomas organizacijas, kurios siekia sudaryti naudingą sąjungą, užtikrinančią sėkmingą organizacijos veiklą greitai kintančiomis sąlygomis. Šių tinklų, kaip verslo organizavimo formų, koordinavimo sistema gali iš esmės skirtis. Straipsnyje parodoma koordinavimo sistemos organizacijų tinkle svarba, užtikrinant organizacijos veiklos efektyvumą, išnagrinėtas koordinavimo sistemos CPFR modelis ir priemonės, būtinos užtikrinti šio modelio funkcionavimą.

Technological innovations are a crucial component of a green economy transition and there is an urgent need to develop and implement the green technologies into the existing facilities, especially in the developing countries. The purpose of the article is to analyze theoretical approach on the green technologies development. In the article there are analyzed the essence of the concept of green economy and are identified key benefits of green technologies development.

The development process of any area is anfractuous. It is a multi-stage process. It starts with the area’s attractiveness, attractingresources, which are necessary for its development and ensures their preservation and retention for the area. When using theseresources optimally, efficiently and productively, area’s competitive advantages are achieved and, the area becomes competitive.Competitiveness is driving force and potential of growth of the territory. Growth facilitates quantitative changes of the resources,i.e. accumulation and development of resources, leading to state of development of the territory. The purpose of the process of territorialdevelopment is qualitative distribution and management of these resources aiming at achieving the concrete result – state ofdevelopment of the territory. In this article, the author structures stages of the territory development process in a definite sequencetaking into account earlier developed theoretical findings in this sphere, as well as she completes the layout of these stages with herown scientific view concerning the final aim of the territorial development to be achieved in the process of the development of theterritory. This aim is the territory’s state of development, which can be measured and compared, when considering success of theprocess of territorial development.

Russia continues to play an important role energy exporter to the EU. Research objective: to generalize and structure economic interestsof the European Union and Russia in power sphere, and to define priority directions of the international economic cooperationat corporate level. Research methods: economic-statistical; rather-analytical, the investment analysis. International cooperation inthe field of EU energy supply should not be limited mineral exports. It is advisable to involve Russian companies to finance andmanagement segment “downstream” in European countries, by contrast, Western European companies – to finance and managementsegment “upstream” in Russia. One tool exploration activities can be geological investment certificate.

The article presents the research that reveals the complexity of the patient hospital choice process and, in the context of the research data, enables the evaluation of the patient hospital choice factors influencing their decision. The problem of hospital choice is topical both in Lithuania and other EU and world countries. It is a complex process that requires the evaluation of the poly-functionality of the choice factors: the character of the patient disease and their state of health, the characteristics of the hospital, the interactive relationship between the hospital staff, the patient’s relatives, and Internet access. The research sample consisted of 477 participants aged between 18 and 89, treated in various hospitals throughout the country. Based on the results of the research presented in the article, one can argue that the factors having the greatest impact on patients’ choice of hospital include the advice of friends and significant others, personal experience, and the advice of their family doctor. The main prerequisites for choosing a hospital named by the patient respondents were the qualification of the medical staff, the quality of health care, communication between doctors and patients, the geographical location of the hospital, and its accessibility.

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).

Tvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu – gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse.