Klaipėdos universitetas

Straipsnyje kalbama apie politiką, kaip komunikacijos lyderį. Aptariamas politiko, kaip kalbėtojo, įvaizdis televizijoje. Šiame straipsnyje politika traktuojama kaip pasitikėjimo kūrimas. Politikos neįmanoma kurti be kalbos, kuri yra jos gyvybės šaltinis. Gebėjimas pasitelkus žiniasklaidą perduoti manipuliacinius (angl. spin) pranešimus, lėmė nepasitikėjimą lyderiais. Politikai ir patys neslepia, kad naudojasi kitų žmonių sukurtomis kalbomis, vartoja specialiai jiems parinktus žodžius, tačiau politinis kalbėjimas, turint omenyje retoriką, sėkmingas bus tik tada, kai auditorija pamatys ir išgirs politiką, kuris ir savo balsu, ir išore perduos susikurtą įvaizdį. Retorika apibūdinama kaip galimybė konkrečiu atveju taikyti turimas įtikinėjimo priemones. Atlikto kokybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos politikos lyderiai retorinei persvazijai (įtikinimui) pasiekti televizijos debatuose su auditorija projektuoja kalbą, kuri yra trumpa, aiški ir suprantama plačiajai auditorijai. Informantų patirtys rinkiminiuose debatuose retorikos aspektu nagrinėtos remiantis Aristotelio išskirtais trimis klasikiniais būdais (apeliacijomis): ethos, logos, pathos

Tyrimu siekta išanalizuoti organizacijos kompetencijų koncepciją Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje, sukurti organizacijos unikalių kompetencijų formavimo vertinimo metodologiją bei išanalizuoti tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo Lietuvos atveju aspektus. Suformuluota organizacijos kompetencijų samprata bei nustatyta, kad organizacijos kompetencijos gali būti pagrindinės ir nepagrindinės, vidinės ir išorinės. Be to, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompetencijų formavimo ir intelektinio kapitalo valdymo, kas suponuoja konkurencinio pranašumo įgijimą. Atliekant empirinį tyrimą taikytas kokybinio tyrimo metodas – iš dalies struktūruotas individualus (giluminis) interviu. Tyrimo imtis sudaryta ekstremaliojo (deviantinio) atvejo atrankos būdu. Apdorojant gautus duomenis remtasi turinio (content) analize. Atliktas tyrimas papildė organizacijos kompetencijų žinias ir leido sukurti unikalių kompetencijų, pagrįstų intelektiniu kapitalu, įvertinimo metodiką. Ištirtas atvejis atskleidė, kad organizacija rūpinasi savo vidinių kompetencijų formavimu.

The movement of Vikings not for all regions of our continent was concussion of bases of public life. In Grobiņa and on Kaup Scandinavians didn’t manage to take decisive places in these settlements and their activity proceeded under strict control of local power structures. Westbaltic sacral phenomenon became the absence reason in Grobiņa and Kaup of settlements with the lines typical for the trade and craft settlement of an era of Vikings.

We are living in world of dynamic changes, and transformations of global systems and the environment around us leave an impact

The current article sketches some peculiarities of the Christian worldview manifested as Roman Catholic, Protestant and Eastern Orthodox traditions shaped by unique social activities of nations and their luminous representatives. These three traditions are described as Roman Catholic (society which pleases God), Protestant (Professional calling from God) and Russian Orthodox (merge of religious and national identity). Traditions are characterized by illustrations from the key documents representing local peculiarities of the Christian mindset. Being mutually interactive, these vectors open up unlimited ways to carry out practical Christian ministry both within the Church and outside its walls at the same time acting as preconditions for Christian social teaching and development of caritative social work.

In the article individual work as a significant factor for the education of management competencies of a social care teacher has been analyzed. In order to reveal how individual work based on constructivism theories at higher school helps students to educate management competencies quasi-experimental research has been chosen. 4 higher schools (2 universities and 2 colleges) have participated in the research; 2 experimental (40 students) and 2 control (40 students) groups have been formed. Quasi-experimental study has been organized in separate stages: written survey of students (pre-test) before experimental intervention; experimental intervention (test-factor) by developing individual work of students; written survey of students (post-test) after experimental intervention. After the comparison of differences in results of the pre-test and the post-test, the impact of individual work based on constructivism theories on the education/self-education of management competencies of students of social pedagogy studies programmes. This research helped students to educate management competencies for work of a social care educator at systematic level, i.e. for providing social support through organizations or institutions that form the system of social support.

The spectrum of the links between the quality of life and health has been expanding due to the phenomenon of health acquiring features of a social phenomenon and growing complexity. The research evidenced that health was considered to be one of the most important, and often the most important, dimension of the quality of life. To more comprehensively identify the health-related factors that affected the quality of life in general, the concept of the health-related quality of life has been developed. In our research 1763 children filled KIDSCREEN52 surveys which evidence tendency as follows: even though two thirds of the children did not indicate they had health disorders, only one third of them assessed their health as excellent and very good. This demonstrates that, in the children’s assessment of health, both the absence of a disease or disability and also psychological and social factors are important.

Straipsnyje nagrinėjamas organizacijų bendradarbiavimas pasienio regionuose, pristatomi Klaipėdos regiono organizacijų apklausos dėl bendradarbiavimo su Latvijos organizacijomis rezultatai. Nustatyta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, tačiau yra nemažai organizacijų, kurios tokiu bendradarbiavimu suinteresuotos. Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo bendradarbiavimą plėtoti, nustatyta, kad užsienio kalba tokia kliūtimi negali būti laikoma, nes jos nemokėjimas sukelia problemų tik mažai daliai regiono organizacijų. Kaip didžiausią kliūtį galima įvardyti informacijos apie galimybes plėtoti verslą ir bendradarbiauti su Latvijos organizacijomis trūkumą. Siekiant šias kliūtis pašalinti, siūloma daugiau dėmesio skirti informacijos apie bendradarbiavimo galimybes regione sklaidai.