Klaipėdos universitetas

Nemažėjančios socialinės problemos, įvairūs socialiniai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo proceso dalyvių poreikius, motyvaciją, lūkesčius, šeimų švietimui kelia atitinkamus iššūkius. Straipsnyje pristatomos pedagogų ir tėvų nuomonės apie šeimų švietimo organizavimo ir įgyvendinimo galimybes Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos (raštu) būdu apklausti 97 pedagogai ir 208 tėvai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausia šeimų švietimą organizuoja ir įgyvendina ikimokyklinio ugdymo pedagogai, rečiau – administracija ir specialistai. Vykdomas abiejų krypčių šeimų švietimas – informacinio ir kryptingo edukacinio, pažymėtina, kad informacinio pobūdžio – dažniau. Šeimų švietimui organizuoti ir įgyvendinti dažniausia trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, lektorių, švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Šiame procese ypač svarbi asmeninė respondentų nuomonė ir įsitraukimą į procesą lemiančių veiksnių kaita, tokių kaip šeimų aktyvumas, pakankamas specialistų skaičius, laikas, lėšos, komandinis darbas, tėvų įsitikinimų ir elgesio pokyčiai, visų švietimo proceso dalyvių bendradarbiavimas ir kt.

This article analyses the opinion of pre-school teachers on the peculiarities of the development of language skills of pre-school

Migration for children is a very challenging period. In the article children migration is looked through the phenomenological lens and expressed through the existential of lived body. Therefore, the purpose of article is to describe the nature of child migration through the existential of the lived body. In the lived experience descriptions or anecdotes the examination of human experience is presented. In such stories lies the essence of the children migration phenomenon. The results are presented in four three sections: unmanageable fear; otherness as abnormality and dissonance of body and language.

The article focuses on the issue of the education of returned emigré pupils. A progymnasium is part of the Lithuanian system, a general education institution (grades 1 to 8), an intermediate link between primary school and a gymnasium, which differs from basic schools in the higher quality of the activities and the created added value. A quantitative study was conducted: 106 progymnasium teachers working with returned emigré pupils took part. The research revealed that individual plans were made for returned emigré pupils in progymnasiums, and school education specialists (psychologists, social pedagogues, etc) assisted them during the adaptation period. For the teachers working with returned emigré pupils, the competences of recognising their diverse abilities and the management of (information) technology were especially important. Additional formal (Lithuanian language and literature, mathematics) and informal activities, the development of the digitalised content of education, cooperation, and the dissemination of best practices created the preconditions for the streamlining of the education of returned emigré pupils in progymnasiums.

Stiprinant pradinių klasių mokinių sveikatą ypatingas vaidmuo tenka tėvų vykdomai savo vaikų sveikatos elgsenos stebėsenai ir korekcijai. Straipsnyje išryškinamas tyrimo tikslas – ištirti tėvų nuomones dėl jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos stebėsenos ir korekcijos šeimoje. Tyrime dalyvavo 303 tėvai, auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikyta apklausa raštu. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad beveik visi tyrime dalyvavę tėvai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų asmens higienos įpročius, emocinę būseną bei netinkamą elgesį. Beveik trečdalis tėvų dar nepakankamai dažnai stebi ir koreguoja savo vaikų sėdėseną, laikyseną, kuprinės svorį. Maždaug pusė apklaustų tėvų nepakankamai dažnai domisi savo vaikų mityba ne namuose. Nors didesnė tėvų dalis stebi ir koreguoja pradinių klasių mokinių dienotvarkę bei vaiko buvimo prie ekranų laiką, tačiau dar maždaug penktadalis tėvų tai daro kartais arba retai.

The 21st century is identified in the country’s strategic documents as a century of rapid technological, climatic and economic change, and countries must not be afraid of innovation and knowledge of the world through information technology. According to strategic documents, the education of gifted children is also one of the country’s priorities. Gifted pre-school children need to develop and continuously improve their abilities, and the stimulation of these abilities can be enhanced by information and communication technologies. The article analyses the educational possibilities for gifted pre-school children using information communication technology, the characteristics of gifted pre-schoolers, and the possibilities for the identification of gifted pre-schoolers. The study suggests that gifted pre-school children are educated in an individualised way according to their needs, they are identified by their abilities which stand out from their peers, information communication technologies are used to diversify the education of gifted pre-school children, and that the biggest problem educators face while developing gifted children is the lack of information and the lack of communication tools.

Strategic documents (Description of Pre-school Children’s Achievements, 2014; State Strategy for Education in 2013–2022, 2014; Concept of Good School, 2015; Methodological Recommendations for Pre-school Education, 2015; etc) state the need to create conditions for children to actively work, investigate, create, discuss, and learn to solve problems, etc. This changes the classic approach to the quality and outcomes of pre-school education. The article analyses teachers’ attitudes towards the possibilities for applying active learning methods in developing children’s language skills at pre-school age. The findings of the qualitative research have revealed that pre-school teachers look for the most effective, child-friendly education methods and tools in order to ensure the success of children’s language education and their optimal achievements according to the children’s abilities. From a teacher’s point of view, pre-school children whose teachers apply active learning methods have the following opportunities for language education: to think creatively, experience the joy of education, take responsibility, investigate and solve problems, work in pairs and/or groups, learn to believe in themselves, use media, develop responsible media usage habits, etc. The findings of the research reveal that children’s language education possibilities using active learning methods are highly dependent on the teacher’s competencies, creativity and willingness to work in a different, non-traditional way.

Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mokyklas ir edukacijos procesą. Tad svarbu nustatyti, kaip jis gali padėti tobulinti mokymo(si) procesą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ir sisteminamos šiuolaikinės dirbtiniu intelektu paremtos edukacinės technologijos, atskleidžiant jų galimus privalumus ir trūkumus, kuriant personalizuotas mokymo(si) aplinkas. Siekiant išsikelto tikslo, taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Jo pagrindu skiriamos pagrindinės dirbtinio intelekto integravimo į edukacines technologijas tendencijos, jos išsamiai aptariamos. Teigiama, kad įvertinus dirbtinio intelekto privalumus ir galimybes edukacijoje, jis turėtų būti vertinamas kaip edukacijos praktiką transformuojantis procesas, kur būtina iš esmės persvarstyti pagrindinius vaidmenis. Svarbiausias efektyvaus dirbtinio intelekto naudojimo edukacijoje veiksnys – mokytojų raštingumas dirbtinio intelekto srityje.

The emotions impact every single process in an individual’s life. An analysis of the scientific works selected by a Google search based on the terms ‘emotions, Vygostky, Leontiev’ shows that the complexity of the topic is multiplied by the complexity, mixture and fragmentary nature of the approaches applied to the investigation of the emotions. The aim of this work is to revisit the works of Vygotsky and Leontiev relating to the emotions underpinning the identification of notions, features and functions of the emotions. A novel research methodology, the development of the system of external and internal perspectives, was implemented. The investigation into the emotions was based on the theories of Vygotsky and Leontiev: activity theory, law of development, psychological system, word meaning, concept formation, and the unity of language. The theoretical analysis resulted in the definition of notions, features and functions of the emotions. The limitations of the research were identified. Further research directions are proposed.