Economic entities influence the environment significantly. Economic activity in the EU lacks skills, experience and financial and management
tools. Innovation is a key element of sustainable economic activity, but economic activity needs a complex approach to cover economic,
social and environmental aspects. The most common measure for environmental improvement is the reduction of energy and material
consumption. This article analyses the development of economic entities using the Innovation and Small Business Act (SBA) approach. The
research objective is to analyse how economic entities in EU countries develop their activities to achieve sustainability by reducing their
environmental impact. A comparison of the sustainability aspects of economic entities was carried out. The contribution of innovations was
analysed to assess the level of sustainability of economic entities in EU countries. The results show that the impact of the activities of economic entities needs to be assessed along the entire value chain, which assesses the social environment of economic entities. EU countries such as Finland, Germany, Slovenia and Sweden are leading the way in investing in innovation and sustainability measures. However, EU countries face challenges in implementing sustainability goals, because of the complexity of the system and a lack of attention from responsible institutions. Nevertheless, innovation is essential to reduce negative environmental impacts.
Straipsnyje analizuojami darnaus vystymosi įgūdžiai ugdymo įstaigose. Atliktas ugdymo įstaigų veiklų ekspertinis ir poveikio aplinkai vertinimas, taikant ekologinio pėdsako metodą. Skatinant ugdymo įstaigų bendruomenes domėtis aplinkos apsauga ir ugdyti darnaus vystymosi įgūdžius, nuo 2015 metų vykdoma Darnios mokyklos programa, kur dalyvauja įvairių lygių Lietuvos ugdymo įstaigos (nuo ikimokyklinio, bendrojo, profesinio lavinimo iki neformaliojo ugdymo) ir joje dirbantys (besimokantys) bendruomenės nariai. Darnaus vystymosi įgūdžiai analizuoti, įgyvendinant naujas praktines veiklas, kurios mažino ugdymo įstaigų ekologinį pėdsaką. Tyrimas atskleidė, kad aktyviausios bendruomenės buvo tos, kurios į veiklas įtraukė daugiau dalyvių ir socialinių partnerių. Darnaus vystymosi įgūdžių formavimo procesas sudarė sąlygas į aplinkosauginio ugdymo veiklas įtraukti įvairaus amžiaus ir grupių žmones. Vykdytos aplinkosauginės priemonės bendruomenėms padėjo aktyviau dalyvauti vykdant aplinkosauginius projektus ir suprasti poveikio aplinkai pasekmes. Dalyviai atsakingiau vertino aplinką ir stengėsi labiau tausoti išteklius.