The problem of leadership by progymnasium teachers in organising the educational process is analysed in this article. In Lithuania, a progymnasium is an educational institution providing a general education (forms 1 to 8) functioning as an intermediate link between an elementary school and a gymnasium. Quantitative research was conducted with the participation of 120 progymnasium teachers. The assessment of teacher leadership in organising the educational process was based on an SLII situational leadership model (Blanchard, 1985). The research revealed that in organising the educational process, teachers apply different leadership strategies: they provide gifted pupils with the possibility to take responsibility for carrying out a task; they praise and encourage pupils to express their opinions; they carry out tasks without direction; they allow pupils to make their own decisions on how a task will be carried out; they provide feedback, etc. In the organisation of the educational process, teachers tend to apply coaching, supporting and delegating styles of situational leadership. In order to organise the educational process more effectively, the examples of teachers-leaders in creating common educational scenarios and trying out innovative methods, mentoring couples, group supervision, and the creation of learning organisation at progymnasium, could be helpful.
Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Processes of inclusiveness in the implementation of education, trends, and the prevailing experiences of creating inclusion in educational institutions, in the life of an institution’s community, and in educational practice, have created new challenges and opportunities for teachers. The following article shows preschool teachers’ experiences of inclusive education in developing children’s communication competence. A qualitative research strategy was chosen for the empirical study. Preschool teachers, who work in the inclusive education group and have experience of working with children with autism spectrum disorders, participated in a semi-structured interview. Teachers’ experience of inclusive education has been analysed on the basis of the following aspects: an assessment of the situation in the context of inclusive education; the organisation of children’s communication competence activities in inclusive education; preschool teachers’ feelings and their experiences; and the advantages and disadvantages of inclusive education experiences in developing children’s communication competence. The research findings show that it is difficult for teachers to work in inclusive education groups, because educational institutions lack specialists, teachers lack competencies, motivation and educational tools, and parents are not satisfied with the educational situation.
Mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti kuriamą teorinį modelį, kuris apibūdintų pagrindinius mokyklų tobulinimo pasitelkus skaitmenines technologijas elementus ir leistų atskleisti mokyklų skirtumus bei nustatyti jų geriausią praktiką ir iššūkius. Modelis projektuojamas tokių teorijų, kaip, pvz., mokyklos tobulinimo, edukacinių inovacijų, besimokančios mokyklos, pagrindu, integruojant naujausias skaitmeninių technologijų vaidmens edukacijoje ir mokyklos vadyboje teorijas. Modelio pagrindą sudaro šeši pagrindiniai elementai, apibūdinantys inovatyvią skaitmeninę mokyklą: mokyklos vizija, lyderystė, mokymo(si) procesas, besimokanti bendruomenė, veiklos kokybės užtikrinimas, skaitmeniniai ištekliai. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymo galimybėms, atsakant į klausimą, kaip jos prisideda tobulinant pedagoginę ir vadybinę praktiką. Sukurtas inovatyvios skaitmeninės mokyklos teorinis modelis bus tolesnio tyrimo pagrindas, leisiantis mokykloms apmąstyti, suprasti ir tobulinti savo praktikas, siekiant pasitelkus skaitmenines technologijas siekti tvarių pedagoginių ir vadybinių pokyčių.
Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.
The article analyzes the factors that influence the quality of the study. Quality of study and its assurance are priority tasks in the European higher education area. The key provisions of the Bologna Process focus on the paradigm shift in higher education. The Berlin Communique (2003) identifies the need for quality assurance at institutional, national and European level as well as for the development of common quality assurance criteria and methodologies. The Bergen Communiqué (2005) emphasized the importance of research for the improvement of studies, and endorsed the European qualifications framework for higher education based on learning outcomes. They are defined by the Dublin Descriptors (2005), which describe knowledge and understanding specific to each cycle, the application of knowledge and understanding, as well as decision-making, communication and learning to learn skills (2014-2020 Case Study of the Suitability and Compatibility of European Union Funds Investment in Training Programs, 2018). The Leuven Communique (2009) emphasizes student-centered studies, which remain a priority in the European Higher Education Area Quality Assurance Regulations and Guidelines (2015). The article analyzes the attitude of students of pedagogical studies towards the factors that influence the quality of studies. Students from Lithuanian and Romanian regional universities (Klaipėda University and 1 Decembrie 1918 University) participated in the study, 553 persons studying in various forms, undergraduate and postgraduate studies. The study was conducted with the aim of increasing internationalization and developing partnerships with European Union universities. Close collaboration in research helps to disseminate best practice in improving the quality of studies. This international study is theoretically and empirically based on the research methodology and statistical methods have identified the most important factors that determine the quality of the study process. It is researched how students’ attitudes towards individual study process quality factors depend on their study evaluation, learning motivation, age and other parameters. The dissemination of the research results will help the academic community of the universities to carry out similar research and to improve the quality of studies on this basis.
Higher education, scientific research and innovations play a significant role in supporting social cohesion, economic growth and global competitiveness. The Bologna Process documents note the importance of the involvement of students in the quality assurance of higher education.The aim of the article is to reveal the connections between learning provisions and study quality of the Klaipėda University (hereinafter: KU) Childhood Pedagogy study programme students. 131 students of Klaipėda University Childhood Pedagogy study programme were interviewed by means of a questionnaire.The research reveals that students’ attitudes towards individual determinants of the study quality are related to the learning provisions that they follow. Students have identified most important factors affecting the quality of studies: relationship between the student and the university teacher, student motivation to learn, teaching/learning methods and university teacher competences. The results of the research can help university management team, programme curators to enhance educational processes at the university by improving the quality of studies.
Ištyrus Klaipėdos gyventojų, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi procese nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus apie 42,5 proc. respondentų šioje veikloje nedalyvavo, 19,1 proc. darbdavių ir net 28,1 proc. socialinių partnerių neorganizavo jokių mokymų. Daugiausia klaipėdiečiai dalyvavo psichologijos, savirealizacijos, saviugdos, verslumo, vadybos ir projektų rengimo, kompiuterinio raštingumo, apskaitos ir finansų, sveikatos, sveikatinimo ir sveikos gyvensenos mokymuose. Klaipėdos įmonių ir socialinių organizacijų vadovai nėra labai aktyvūs planuodami savo darbuotojų / narių neformalų mokymą. Respondentai nurodė, kad didžiausia kliūtis mokytis yra lėšų trūkumas. Ištirta, kad pagrindiniai mokymų finansavimo šaltiniai yra asmeninės ir darbdavių lėšos. Trečdalis respondentų nurodė, kad mokymuisi, kuris susijęs su profesija ar asmeniniais interesais, iš viso negali skirti lėšų.