Regional Formation and Development Studies

The issue of active citizenship is very topical in modern society. Particular attention is paid to the promotion of civic activity by youth and the creation of positive experience. National surveys show increasing engagement among young people in various activities, but they also show that young people are more likely to notice and see the threats posed by active citizenship. Therefore, the article aims to research the attitude of young people towards an assessment of active citizenship in society, the threats and benefits it brings. Qualitative research methods were used to gain a detailed and comprehensive understanding of attitudes: analysis of literature, focus group discussion, and content analysis. In the discussions, informants mentioned most often that citizenship is viewed both positively and negatively (especially in relation to political activity). The study revealed that when discussing the risks of active citizenship, young people mentioned most often the physical threats to the health and life of an active citizen when performing compulsory or voluntary military service. Other possible active citizenship threats indicated were: provoking intolerance and encouraging confrontation between different groups. The discussion also identified the perceived and noticed benefits of active citizenship to young people. Those most frequently mentioned by the informants were: helping groups or professions in difficulty; creating a better environment through basic putting in order and doing one’s duty. Some of the statements by the informants show that examples of active citizenship create a sense of community and tolerance, as well as being ‘contagious’ (setting an example) and encouraging young people to join various organisations.

In the world of the globalised economy, local socio-economic structures are gaining importance again. The economies of European countries, including Poland, are mostly based on SMEs, which constitute the majority of all enterprises, employing more than half of the employees in the national economy. In this context, local initiatives that bring together entrepreneurs operating in the area, local government bodies and scientific centres, should be considered, which, by working together, influence local development. The aim of the article is to show the importance of the SME sector against the background of trends in global entrepreneurship. The authors ask whether local government can stimulate local entrepreneurship in the SME sector, and consider the effectiveness of Local Economic Development workshops, referring to the example of the Otwock district. Workshops in Local Economic Development based on the model of the American workshops have developed practical results in the form of ready-to-implement projects. Moreover, they have revived the network of local contacts that is vital for regional entrepreneurship.

Straipsnyje analizuojama rinkodaros partnerysčių specifika: pateikiama rinkodaros partnerystės apibrėžtis ir pristatoma nauda, nagrinėjami rinkodaros partnerysčių tipai, aptartas rinkodaros partnerysčių kūrimas ir pagrindiniai jo etapai, sudarytas ir ištestuotas sėkmingos rinkodaros partnerystės kūrimo modelis. Tyrimo tikslas – išanalizavus rinkodaros partnerysčių specifiką sudaryti sėkmingos rinkodaros partnerystės kūrimo modelį. Sudarytas modelis leidžia visoms organizacijoms, besidominčioms rinkodaros partnerystėmis, įvertinti veiksnius, kurie užtikrina sėkmingą partnerystę, ir taip išvengti nesėkmių rinkodaros partnerysčių kūrimo procese.

Straipsnyje nagrinėjama pasitikėjimo, kaip sudėtingos tarpdisciplininės ir daugiamatės koncepcijos, svarba bei reikšmė valstybės ir jos visuomenės raidai. Keliamas klausimas, kaip pasitikėjimas formuojamas ir egzistuoja valstybės kontekste: „iš apačios į viršų“ (kaip visuomenės projektuojamų bendrųjų vertybių, kultūros elementų ir lūkesčių valstybei visuma) ar „iš viršaus į apačią“ (kaip valstybės institucijų ir politinio sluoksnio formuojamos nuostatos, lemiančios visuomenės viešojo gyvenimo sampratą bei valstybės raidos kryptį). Straipsnyje apžvelgiama pasitikėjimo apibrėžties problematika, nustatomi pasitikėjimo elementai, leidžiantys formuoti pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio kūrimo prielaidas. Remiantis Skandinavijos regiono valstybių pavyzdžiu, siekiama išskirti svarbiausius pasitikėjimo valstybe ir jos valdžios institucijomis aspektus bei šiaurietiškojo pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio taikymo kitose šalyse ar regionuose galimybes.

Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

The aim of this paper is to analyse the level of awareness and interest of parents and other relevant subjects in a new form of educational preparation for the inclusion of specially talented children, and the adequacy of its introduction to the market, through the analysis of demographic development at selected locations. The research in this area is very underdeveloped, because the focus is shifted towards the other end of the spectrum, and that is why we would like to draw attention to this problem via our article. In the introduction, the paper deals with the theoretical definition of social inclusion of gifted children and social entrepreneurship and its conditions in the Slovak Republic. In a separate chapter, the paper describes the methodology, data collection procedure, and sources and methods used, such as abstraction, comparison, and basic statistical and mathematical methods. Then exponential smoothing was used for prediction. We analysed through a survey the interest of parents and other relevant subjects, and the data collected was then synthesised. The last chapter presents the results of our work together with its limitations, and recommendations for future research. The whole idea of our preschool facility could be summarised in four words based on our results, namely, adequate, necessary, desirable and original. The paper serves to clarify and support the solution of our chosen research problem: education and the inclusion of above-average gifted children through social entrepreneurship.

Moksliniuose šaltiniuose ir strateginiuose dokumentuose aptinkama įvairių jūrinio sektoriaus interpretacijų. Be to, pasigendama jūrinį sektorių sudarančių ekonomikos veiklos rūšies klasių apibrėžties, todėl iškyla mokslinė problema: kokios ekonominės veiklos rūšies klasės priskirtinos jūriniam sektoriui. Tyrimo tikslas – nustatyti jūrinio sektoriaus struktūrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas, ekspertinis vertinimas, kiekybinis tyrimas. Atlikta teorinė analizė atskleidė, kad jūrinio sektoriaus įtakos regioną apriboti tik apskrities teritorijos, besiribojančios su jūra, ribomis netikslinga, nes juridinio asmens buveinės adresas nebūtinai sutampa su vykdomos veiklos adresu, ypač tai aktualu analizuojant jūrinį sektorių, kada didžioji dalis veiklų vykdomos jūroje ar pakrantėse. Jūrinio sektoriaus struktūros tyrimas atskleidė, kad jūriniam sektoriui priskirtinos 29 ekonominės veiklos rūšies klasės, kurias galima suskirstyti į septynias veiklos sritis: jūrų gyvieji ištekliai; jūrų negyvieji ištekliai; jūrų atsinaujinanti energija; uostų veikla; laivų statyba ir remontas; jūrų transportas; pakrančių turizmas.