Mokslo ir tikėjimo dialogai

Die Entstehung und Formierung der litauischen Intelligenz und ihrer Gruppierungen während des 19, Jh. ist eine der aktuellsten Forschungsthemen der gegenwärtigen Geschichtsschreibung in Litauen. Die Ausbildungspolitik der Synode und ihre Auswirkung auf das Netz der Grundschulen der litauischer reformierten Kirche zwischen den Jahren 1832 bis 1863 wird in diesem Artikel als Teil dieser Problematik untersucht.

Huge impact on the education system based on the universal Catholic pedagogics, and has too much emphasized working activity of the human and underestimated the nature of the personality’s expression, is analyzed in the paper. The mentioned issues are considered regarding the contemporary preparation of seafarers. Aim of the research is a revelation of the universally anthropological value of the education at conditions of protestant pragmatism and technocratism. Social influence of the protestant mentality is discussed. The preparation of seafarers is anthropologically evaluated. Methods such as retrospective analysis of scientific literature, comparison, heuristic analysis, interpretation and systemization were used in the research. Methodological principle of the research is neotomism. Theological tendencies of the protestant technocratism depreciated the personalistic culture that is psychologically compensated emphasizing the modern progress of the technological preparation of seafarers ignoring the broad approach to the valuable potential of the seafarer’s personality self-development. This approach lets create the universal local systems of the seafarers’ higher vocational education, and adequately combine the conditions of the complex human nature development and of the extreme work based on the European culture and authentic Christian heritage of education.

Typology is a rich strand of biblical interpretation, present in both the Old and New Testaments. It reveals the deepest truth about Jesus Christ as the Merciful Saviour. Biblical typology illuminates the consistent fulfilment of God’s salvatory plan. This article depicts the story of Joseph, son of Israel, from the Old Testament as a prototype of forgiveness corresponding to Jesus Christ’s forgiving and salvatory activity in the New Testament. The parallel between Joseph and Jesus displays the development of forgiveness in the stories of the Old and New Testaments. This article presents fourteen typological parallels between Joseph and Jesus revealing the course of salvatory forgiveness.

This paper analyses some of the most important features of postmodernism, determining the way of a modern person’s life, relationship with oneself and, ultimately, with transcendence. One of the main aspects of contemporary society is excessive consumption, in fact relativism, secularism and subjectivism. These phenomena, in their psychological and theological sense, promote the disintegration of the integrity of the human person. This phenomenon becomes very visible in cases of illness, suffering and death. The modern man has lost the harmony between the body, the spirit and the soul, and at the same time the right relationship with God. It does arise in human life between the various dimensions of life: personal self-awareness, family, work, business, work, and other fields. Without faith, postmodernism does not accept man’s inevitability of death, strives to ignore it, or simply flee from it. But this does not give peace to human. The search for the meaning of life and death is in the nature of man, so only believing in a supernatural world, the fostering of spiritual values gives real hope.

Skaitytojams pristatome jau antrąjį „Mokslo ir tikėjimo dialogų“ numerį, kuris yra keletą metų leisto Klaipėdos universiteto žurnalo „Tiltai“ krikščioniškojo priedo tęsinys. Žmogus yra būtybė, atvira dialogui. Tik per kalbą jis įsisąmonina kitą asmenį, kartu ir patį save. Tik užmezgęs dialogą su Dievu, gali užmegzti santykį su Aukščiausiuoju. Krikščionys teigia, kad ši bendrystė peržengia istorijos ribą ir nusidriekia į amžinybę. Žmogaus išganymas yra ne kas kita kaip pats Dievas, turint omenyje faktą, kad nuo pat sukūrimo esame sutverti dėl jo. Gyvenimas ir mirtis įgyja prasmę tik tikint antgamtinį pasaulį, Dievo karalystę, kurią skelbė ir apie kurią mokė Jėzus Kristus.Šiame numeryje dominuoja KU Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro darbuotojų publikacijos. Yra ir kitų mokslininkų straipsnių įdomiomis religinėmis temomis.

Skaitytojams pristatome jau trečiąjį Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro kuruojamą leidinį „Mokslo ir tikėjimo“ dialogai. Šįkart leidinyje dominuoja minėto centro darbuotojų publikacijos: vienos parašytos pačių autorių integraliai, kitos – su „Dvasinio konsultavimo ir asistavimo“ magistrantūros studijų programos absolventais. Tai puikus studijų ir mokslo integravimo pavyzdys. Kaip visada, šiuose straipsniuose ieškoma mokslo ir tikėjimo, religijos ir visuomenės, bendražmogiškųjų vertybių ir krikščioniškojo dvasingumo sąsajų. Tikra yra tai, kad šiandien mokslas pats vienas, kaip toks, negali išspręsti svarbių gyvenimo prasmės, laimės ir dorovės klausimų. Savotiškai teisus buvo F. Dostojevskis, romano „Broliai Karamazovai“ personažo Ivano lūpomis sakydamas: „Jeigu Dievo nėra, tada viskas galima.“ Jeigu nėra vienos tiesos, kuri pagrindžia, sakytume ontologiškai, visas kitas tiesas, vieno atskaitos taško, kuris pagrindžia visą žmogaus moralę, jo sąžinę, veiklą ir gyvenimą, jeigu nėra nieko, kas peržengtų mūsų šio gana mažo ir riboto empirinio pasaulio ribas, tai galiotų senovės romėnų pagonių šūkis: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime.“